Vis tik šalies vadovas generolą vertina atsižvelgdamas į jo tarnybą Lietuvai.

„Teikiant prezidentui kariuomenės vado kandidatūrą, Krašto apsaugos ministerija šios informacijos nenurodė. Prezidentas apie V. Rupšio studijas buvo informuotas vėliau“, – BNS nurodė Prezidentūra.

„Kariuomenės vadą prezidentas vertina atsižvelgdamas į daugiau nei 30 V. Rupšio tarnybos Lietuvai metų“, – rašoma jame.

V. Rupšio kandidatūrą į kariuomenės vadus 2019 metais pasiūlė tuometis krašto apsaugos ministras ministras Raimundas Karoblis. Vėliau G. Nausėda ją pateikė Seimui, kuris galiausiai karininką ir patvirtino.

Naujienų portalas „Alfa“ skelbė, kad V. Rupšys nutylėjo faktą, jog 1985–1989 metais studijavo Novočerkasko aukštojoje karo mokykloje.

Apie šį faktą teigia tuomet nežinojęs ir dabartinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„2019 metais, kai buvo kariuomenės vado paskyrimo procedūra, komitetas jo kandidatūra svarstė, bet mes tokio fakto nežinojom, gyvenimo parašyme tokio fakto nebuvo“, – BNS sakė parlamentaras.

Tokiose pareigybėse esančių žmonių biografijose pilkųjų zonų neturi likti, nes tai gali tapti tam tikru pažeidžiamumu.

„Manau, kad reikėjo tokį faktą pateikti, tikrai nemanau, kad tai būtų paveikę balsavimo rezultatus, bet tokiose pareigybėse esančių žmonių biografijose pilkųjų zonų neturi likti, nes tai gali tapti tam tikru pažeidžiamumu“, – pridūrė jis.

Kariuomenė nurodo, kad Novočerkasko aukštosios mokyklos V. Rupšys nebaigė ir ją paliko savo noru.

Konkrečiai neįvardindamas, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas savo „Facebook“ paskyroje pareiškė, kad 1990-aisiais Lietuvos krašto apsaugos sistemą kūrę žmonės yra nepelnytai juodinami nesuprantančiųjų laikmečio aplinkybių.

Karininko priesaiką tarnauti Lietuvos valstybei V. Rupšys davė 1990-ųjų lapkričio 11-ąją, pradėjęs tarnybą krašto apsaugos sistemoje. Tuo metu Lietuva dar nebuvo sulaukusi tarptautinio nepriklausomybės atkūrimo pripažinimo.

„Todėl dabar kai vyksta chunveibiniškas šokis aplink krašto apsaugą kūrusius 90-ųjų savanorius, tariamai demaskuojant jų sovietinio laikotarpio biografijas, man darosi liūdna ir atgrasu“, – rašė ministras.

Kai skelbė „Alfa“, tuo metu dar kandidatas į kariuomenės vadus V. Rupšys 2019-aisiais prisistatydamas Seime į A. Anušausko klausimą, ką veikė iki 1990-ųjų, atsakė, jog tarnavo sovietinėje kariuomenėje, neminėdamas mokslų sovietinėje karinėje mokykloje.

LRT radijui A. Anušauskas penktadienį, klausiamas apie V. Rupšio nutylėtą biografijos detalę, tvirtino, kad net ir nebaigtos karinės studijos tuo metu buvo užskaitomos kaip karinė tarnyba, o jas metę asmenys vėliau jungėsi prie savanorių, parlamento gynėjų.

„Jei žmogus, kuris buvo sovietinėje karo mokykloje, jos nebaigė, atsisakė ją baigti, išėjo – taip, jam užskaitoma kaip tarnyba sovietinėje kariuomenėje. Ir, kiek aš pamenu, buvo atsakyta, kad taip – tarnavo sovietinėje kariuomenėje. Ir tiesą sakant, tūkstantis lietuvių tuo metu (...) mokėsi tose karinėse mokyklose, pusė iš jų nebaigė, grįžo į Lietuvą, dalis jungėsi į savanorius, kūrė krašto apsaugos pirmuosius būrius, gynė parlamentą – aš tą noriu pabrėžti. Ir apie tai būtent buvo kalbama paskyrimo metu“, – kalbėjo ministras.

Pagal Konstituciją, kariuomenės vadą penkeriems metams skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.