Ką rodo tokie dideli grynųjų pinigų kiekiai? Kiek tai problema? Kodėl žmonės nenori pinigų laikyti komerciniuose bankuose? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo ekonomistė, Seimo narė Jekaterina Rojaka (toliau – J. R.), tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ vadovas Šarūnas Černiauskas (toliau – Š. Č.), Seimo narys Artūras Zuokas (toliau – A. Z.) ir Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto dėstytojas Evaldas Stankevičius (toliau – E. S.).
– Kodėl šis tyrimas pasirodė tik dabar ir ką juo norėjote pasakyti visuomenei?
– Š. Č.: Jis prasidėjo nuo dviejų žmonių iš „Nemuno aušros“. Ankstesniuose tyrimuose pamatėme, kad du žmonės iš „Nemuno aušros“, t. y. Robertas Puchovičius ir Aidas Gedvilas, deklaravo milžiniškus kiekius grynųjų.
Viešose turto deklaracijose politikų deklaruoti pinigai rodomi bendra suma – kiek politikai apskritai yra deklaravę piniginių lėšų. Tačiau teikdami duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai jie tai nurodo atskirose eilutėse: vienoje – kiek pinigų yra banke, kitoje – kiek turi grynaisiais.
Mes atsirinkome didžiausias turto deklaracijas pateikusius Seimo narius, jų padėjėjus, Vyriausybės narius, patarėjus ir t. t. Iki savivaldos lygmens nėjome, nes tada kalbėtume ne apie dešimtis, o apie šimtus politikų.
Paprašėme Mokesčių inspekcijos pateikti duomenis, kiek tie politikai yra deklaravę grynųjų, ir sudarėme sąrašą. Taip pat paprašėme istorinių duomenų, kad matytume, kaip tos grynųjų sumos kito. Čia turbūt reikėtų pabrėžti Remigijaus Žemaitaičio atvejį – pas jį grynųjų per trejus metus padaugėjo daugiau nei 120 tūkst. eurų.
– Ar tame matote problemą? Kodėl politikai laiko tokias sumas grynaisiais?
– A. Z.: Kai klausiame, kokia pinigų forma žmonės labiau pasitiki ir nori naudoti – elektroniniais pavedimais ar grynaisiais, mano atsakymas labai aiškus: abi formos yra būtinos ir reikalingos. Jos viena kitą labai gerai papildo.
Žiūrint iš ideologinės ar principinės pozicijos, man visada svarbu ginti principus. Kaip liberalas noriu pasakyti, kad visada gyniau, ginsiu ir palaikysiu žmonių teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais. Žinote, liberalai dažnai gina tam tikras teises, kuriomis patys gal net nelabai naudojasi, bet jei tos laisvės nėra, jie dėl jos ir kovoja.
Šiuo atveju atsiskaitymas grynaisiais yra visiškai legali atsiskaitymo ir kaupimo forma.
– Ar nemanote, kad 120 tūkst. eurų grynaisiais yra daugoka?
– A. Z.: Viskas priklauso nuo žmogaus pajamų, išlaidų, gyvenimo būdo. Aš iki šiol turiu tam tikrų aiškių asmeninių priežasčių, apie kurias nenoriu kalbėti viešai. Mano uždavinys – turėti maždaug 50 tūkst. eurų grynaisiais. Tai minimali suma, kuri man leidžia jaustis saugiai konflikto, karo ar bankinių paslaugų sutrikimo atveju.
Bet tai nieko bendra neturi su tais atvejais, kurie kelia įtarimų dėl pinigų kilmės. Visos mano deklaracijos jau nuo 2000 m. yra viešos, ir aš turiu labai aiškią verslo istoriją.
– Ar šis tyrimas iškėlė rimtas problemas?
– J. R.: Jei manęs paklaustumėte, kaip dažnai pati turiu ir naudoju grynuosius pinigus, atsakyčiau – itin retai. Man nuolat kyla problemų, jei prireikia 20–30 eurų. Aš jų praktiškai niekada neturiu savo piniginėje. Bet aš nematuoju viso pasaulio pagal save.
Mano pozicija būtų vengti kraštutinumų. Viena vertus, tikrai nereikia demonizuoti pačių grynųjų pinigų – žmonės turi teisę turėti santaupų įvairiomis formomis. Kita vertus, kai kalbame apie politikus, visuomenė natūraliai taiko aukštesnį pasitikėjimo standartą.
Grynųjų turi būti realiai tiek, kiek jų reikia. Aš nelabai įsivaizduoju situacijos, kai jų reikia turėti 200 tūkst. eurų ar daugiau. Kasdieniams atsiskaitymams, nenumatytiems atvejams ir tam tikram finansiniam saugumui grynieji dabar yra ir nacionalinio saugumo klausimas.
Per pastarųjų metų krizes labai aiškiai matome, kad ekonominis atsparumas yra ne vien energetika, bet ir gebėjimas funkcionuoti sutrikimų metu.
– Ar čia turėtų užsidegti kokios nors raudonos lemputės?
– E. S.: Reikėtų sutikti, kad grynųjų pinigų turėjimas mums yra priimtinas ir norimas. Aišku, reikia atskirti grynųjų pinigų naudojimą nuo sunkiai paaiškinamų sumų.
Grynuosius pinigus laikome dėl įpročio, atsargumo, turime patirties su ankstesniais bankų sutrikimais. Tačiau analitiškai reikėtų išskirti kelias situacijas. Viena jų – teisėta atsarga, kai viskas deklaruota, gyventojų pajamų mokestis sumokėtas. Kita – neįprastos sumos be pakankamų dokumentų ir viešų asmenų atvejai.
Gyvenimas rodo, kad jei kas nors nori tapti viešu asmeniu, reikėtų detaliau patikrinti jo pateiktų pajamų pagrįstumą.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai