„Vyriausybė turi veiksmų planą, kurį pasitvirtins, patvirtins jį ir Seimas rytoj, numatomi sankcijų siūlymai. Viena vertus, kalbama apie „Belavia“ kompanijos įtraukimą į sankcijų paketą, kad jie būtų savotiškai izoliuoti Vakaruose“, – po bendro Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio žurnalistams sakė pastarojo vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Siekis: Baltarusiją paversti neskraidymo zona

Vyriausybė pirmadienį uždraudė į Lietuvą ir iš jos skrendantiems lėktuvams skristi per Baltarusijos oro erdvę. Draudimas įsigalioja nuo antradienio. Ministrų kabinetas tokį sprendimą priėmė po to, kai Baltarusija sekmadienį privertė Minske leistis iš Atėnų į Vilnių skridusį keleivinį lėktuvą. 

Pasak L. Kasčiūno, bus siekiama, kad tokie sprendimai būtų patvirtinti tarptautiniu lygiu – Europos Sąjungos, arba regioniniu, prie tokių draudimų prisijungus Lenkijai, Ukrainai, Baltijos valstybėms.

„Svarstoma ieškoti būdų, kad Baltarusija būtų padaryta neskraidymo zona ir tarptautiniai skrydžiai per Baltarusiją nevyktų. Čia yra keli variantai, galima daryti daugiašaliu būdu, tai bus pirmas žingsnis, bet yra būdai, kaip tai padaryti ir regioniniu keliu. Lietuva jau planuoja tokius sprendimus daryti, kad Vilniaus oro uoste negalėtų leistis lėktuvai, kurie skrenda per Baltarusiją, jei tą patį padarytų Lenkija, Ukraina, kitos Baltijos šalys, Baltarusijos lėktuvai turėtų rimtų problemų“, – kalbėjo komiteto vadovas.

Seimo NSGK vadovas taip pat informavo, kad būtų siūloma įvesti Baltarusijai papildomą sankcijų paketą, į kurį būtų įtrauktos šios valstybės įmonės, taip pat Aliaksandro Lukašenkos režimo finansiniai rėmėjai.

„Kalbama apie ekonominių sankcijų paketą, kuris jau būtų rimtas sankcijų paketas, mes kalbam ne tik apie tikslines sankcijas, bet apie valstybės įmones, kurios itin svarbios režimo funkcionavimui, ir tam tikrus asmenis, kurie labai artimi Lukašenkai, vadinamos Lukašenkos piniginės ar kišenės, jie patektų, ir yra galimybė labai rimtai apie tai ES kalbėti“, – teigė NSGK vadovas.

Svarstoma, kaip užtikrinti režimo pabėgėlių saugumą

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigė, kad komitetų posėdyje taip pat buvo svarstomos priemonės dėl Lietuvoje esančių Baltarusijos ir Rusijos opozicijos atstovų saugumo.

„Patvirtinsime mandatą Viršūnių tarybai papildomu klausimu, dėl Baltarusijos, tikėtina, kad rytoj pateiksime tą poziciją papildytą ir Seimo plenariniam posėdžiui, kadangi reikia paremti mūsų Vyriausybę, kuri kelia tuos klausimus, kaip kad dėl sankcijų ir kitų klausimų, kurie strigdavo Briuselyje, kad šįkart jie būtų priimti“, – sakė Ž. Pavilionis.

„Šiuo metu tęsiasi diskusija dėl vidinių priemonių, kurias mes turime priimti, kad apsaugotume demokratus, tiek Baltarusijos, tiek Rusijos, kuriuos mes priėmėm Lietuvoj, kad apsaugotumėm jų gyvybes“, – pridūrė Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas.

Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis, M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad sekmadienio įvykiai rodo, jog grėsmė opozicijos atstovų saugumui yra reali.

„Vakar dienos įvykiai įrodė, kad Baltarusija yra pasiruošusi visiškai beprecedenčiams veiksmams, norėdama nutildyti režimo oponentus, ir tą turime turėti galvoje tiek mes, priimančioji valstybė, tiek turi tikrai jausti didelę atsakomybę ir žmonės, kuriuos mes priglaudžiam, nuo jų veiksmų irgi priklauso jų saugumas“, – pažymėjo ministras.

L. Kasčiūnas teigė, kad sekmadienio įvykiai parodė, jog Baltarusijos KGB veikia ir Europos Sąjungoje, ir „tas suvokimas skatina mus įvertinti, ar apsaugos infrastruktūra, kurią mes taikome saugomiems asmenims, politiniams pabėgėliams, yra pakankama, kad tokių operacijų išvengtume“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Vakar dienos įvykiai įrodė, kad Baltarusija yra pasiruošusi visiškai beprecedenčiams veiksmams.

Anot jo, policija pristatė algoritmą, kaip būtų siekiama apsaugoti režimą dominančius asmenis, siūloma nustatyti skirtingus rizikos lygmenis.

„Reikia suskirstyti, kiek jie domina režimą, ar yra padidinta rizika, vidutinė rizika, nustatyti algoritmą, kai kuriuos instruktuoti. Vienu atveju gal užtenka instruktažo, kitu atveju gal reikia daryti tam tikrus veiksmus, bet ta kainuoja, ir dėl to kalbėjom kad sprendžiant dėl valstybės biudžeto reikėtų  labai apie tai pagalvoti ir tuos resursus sutelkti“, – sakė L. Kasčiūnas.

Situaciją svarstė po perimto lėktuvo

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetai pirmadienį neeilinį bendrą uždarą posėdį surengė dėl Minske priverstinai nutupdyto keleivinio lėktuvo.

Sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.

Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.

Pasak Lietuvos prezidento vyriausiosios patarėjos užsienio politikai Astos Skaisgirytės, apgręžti civilinį orlaivį panaudoti du Baltarusijos karo orlaiviai – naikintuvas MiG-29 ir sraigtasparnis Mi-24.

Minsko oro uoste buvo sulaikyti Baltarusijos žurnalistas Ramanas Pratasevičius ir jo mergina Rusijos pilietė Sofija Sapega.

Sekmadienio vakarą lėktuvas grįžo iš Minsko į Vilnių.

Incidentą pasmerkė NATO, Europos Komisijos, dalies ES valstybių vadovai.