- Margiris Meilutis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prekyba poveikiu ir kyšininkavimu politinės korupcijos byloje kaltinamas buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis teigia, kad jo ir buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimundo Kurlianskio parodymai neprieštarauja vieni kitiems – teisėsaugos rasti 90 tūkst. eurų buvo paskola, tačiau jos paskirtis galėjo būti suvokta skirtingai.
„Raimundo Kurlianskio pateikti parodymai tikrai neprieštarauja mano pateiktiems parodymams, galbūt labiau vienas kitą papildo (...) tai yra paskola ir čia jokio kvestionavimo“, – ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismo posėdyje sakė E. Masiulis.
Pirminė intencija – investicija į nekilnojamąjį turtą
Jis pabrėžė, kad R. Kurlianskis savo parodymais patvirtino, jog 2015 metų gruodį vykusioje kalėdinėje vakarienėje, abiem kaltinamiesiems išėjus parūkyti, jis pristatė savo nekilnojamo turto verslo idėją.
„Aš kalbėjau apie mūsų šeimos vykdomą nekilnojamo turto verslą ir apie galimybę, galbūt, jei bus toks poreikis ateityje, pasiskolinti tam tikrą lėšų sumą iš R. Kurlianskio tam, kad įsigyti norimą nekilnojamo turto objektą“, – teigė E. Masiulis.
„Jis mūsų pokalbyje, kiek aš atsimenu, tikrai nepritarė tokiam verslui. Nes mano mintis galbūt buvo ir jam investuoti kartu į verslą, R. Kurlianskis tam tikrai kategoriškai nepritarė, tačiau pačią žinią jis tikrai turėjo“, – pridūrė E. Masiulis.
Anot jo, R. Kurlianskis galėjo galvoti, kad skolina pinigus E. Masiulio politinei veiklai, tačiau pats tuometinis liberalų lyderis tokių minčių neturėjo.
„Tikrai manau, kad R. Kurlianskis, bendraudamas su manimi, ir jis tą čia išsakė savo parodymuose – kad simpatizavo man kaip politikui, partijos pirmininkui, norėjo, kad man sektųsi, tai akivaizdu, kad bendraudamas su politiku ir skolindamas politikui pinigus, turbūt įsivaizdavo, kad jis skolina mano, kaip politinei veiklai“, – sakė jis.
„Tačiau labai aiškiai noriu pasakyti, kad pirminė mano intencija tikrai buvo nekilnojamo turto įsigijimas Nidoje“, – pabrėžė buvęs politikas.
E. Masiulis taip pat pažymėjo, kad nei viename iš susitikimų detalus paskolos panaudojimas nebuvo aptartas, buvo įvardinta tik suma, terminas ir palūkanos.
„Raimondas Kurlianskis – ne bankas ir mes tikrai mes taip detaliai ir išsamiai neaptarėme, kaip mes tuos pinigus naudosim, kiek pinigų bus vieniems dalykams ar kitiems. Jis tikrai man davė suprasti, kad pats nenori dalyvauti nekilnojamo turto versle ir nepritaria tokiam, bet jis sutiko man paskolinti pinigus. Tai šiuo atveju, tas jo sutikimas, matyt, ir yra manymas tam tikras, kad tie pinigai galėjo būti panaudoti politinei veiklai finansuoti“, – teigė kaltinamasis.
„Ką aš toliau būčiau su tais pinigais daręs, aš gegužės 10-11 dieną neturėjau dar tokio atsakymo. Aš žinojau aiškiai, kad po metų juos turiu atiduoti. Ar aš juos anksčiau būčiau Raimondui grąžinęs, nei sutartis numato? Gal. Ar aš juos būčiau politinei veiklai naudojęs? Irgi galbūt tokia galimybė galėtų būti, jei būtų toks poreikis“, – teigė jis.
Buvęs politikas tvirtino žinojęs, kad pinigus nori panaudoti nekilnojamo turto aukcione, tačiau ar jų būtų prisireikę tų metų spalį vyksiančiuose rinkimuose, dar negalėjo pasakyti.
„Tačiau mano intencija labai aiški. Aš skolinuosi pinigus ir aš žinau, bent jau pirmą dieną, kur aš juos planuoju išleisti, kitaip aš jų nesiskolinčiau. Intencija buvo labai aiški – įsigyti nekilnojamą turtą Nidoje“, – teigė jis.
Didžiausia žala – grynaisiais paimta paskola
Jis tuo pačiu pabrėžė, kad jei būtų pinigus naudojęs politinei veiklai, neabejotinai būtų tai daręs tik teisėtais būdais.
E. Masiulis taip pat atmetė anksčiau jam mestus kaltinimus, kad paskolos jis laiku nedeklaravo.
Jo teigimu, turto ir pajamų deklaracijoje paskola buvo nurodyta kitų metų pavasarį – tada, kai buvo deklaruojamos visos praėjusių metų pajamos. O viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijoje gautą paskolą jis privalėjo nurodyti per 30 dienų, tai yra – iki birželio 10 dienos.
„Aišku, kad būčiau tai padaręs, jei aš gegužės 20 dieną nebūčiau atsisakęs Seimo nario mandato“, – tvirtino E. Masiulis.
Mandato jis teigė tuomet atsisakęs ne dėl to, kad jautėsi kaltas, o dėl to, kad įtarimai jam buvo žalingi visai partijai bei parlamentui.
„Aš tikrai nenorėjau elgtis, kaip kiti politikai, kurie partijas panaudojo kaip skydą teisiniame procese. Tikrai turime tokių pavyzdžių – Viktoras Uspaskichas, Artūras Zuokas“, – kalbėjo buvęs politikas.
Jis sakė manantis, kad didžiausias politines problemas jam sukėlė tai, jog paskola buvo suteikta grynaisiais pinigais.
„Man iš esmės didelio skirtumo neturėjo būti, ar tai bus gryni, ar tai bus pavedimas padarytas. Bet iš šios dienos perspektyvų, aš suprantu, kad tas pasiskolinimas grynais ir sukėlė man tas moralines ir politines problemas“, – sakė E. Masiulis.
Paklaustas teisėjos, kodėl su R. Kurlianskiu jis nesudarė notaro patvirtintos sutarties, E. Masiulis teigė, kad jos nereikėjo, nes santykiai buvo džentelmeniški.
„Su Raimondu Kurlianskiu mūsų tie santykiai, jie tokie džentelmeniški buvo ir iki tol, ir šiuo atveju, jeigu vienas džentelmenas skolinasi, o kitas džentelmenas paskolina, tai džentelmenams to užtenka paprastai. Kiti skolinasi netgi nesudarydami sutarčių, žodinius susitarimus sudarydami“, – tikino buvęs liberalų lyderis.
E. Masiulis, kartu su buvusiu Seimo nariu liberalu Šarūnu Gustainiu bei „darbiečiu“ V. Gapšiu Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje yra kaltinami prekyba poveikiu ir kyšininkavimu. Eksparlamentaras Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių.
R. Kurlianskis kaltinamas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.
Kaltinimai byloje pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui. Kaltinamieji kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.
Ketvirtadienį vykusiame posėdyje į bylos dalyvių klausimus baigė atsakinėti R. Kurlianskis, iki tol 14 posėdžių skaitęs savo parodymus. Buvęs koncerno viceprezidentas aptarė kaltinamajame akte nurodytus epizodus, kriminalinės žvalgybos metu surinktus duomenis ir kitas bylos aplinkybes.
Į prokuroro Justo Lauciaus klausimus R. Kurlianskis atsisakė atsakyti.
Likusiems kaltinamiesiems pateikus papildomus parodymus ir paaiškinimus, jei tokių būtų, tikimasi pabaigti šioje byloje surinktų įrodymų tyrimą. Kitame posėdyje papildomus paaiškinimus pateikti žada V. Gapšys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Žalimas klaida vadina žmonos ir „laisviečių“ sutartį dėl konsultacijų9
Valdančiųjų „laisviečių“ kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas sako, kad partijos ir jo žmonos sutartis dėl konsultacijų rinkimų kampanijos metu buvo klaida, o išmokėti pinigai grąžinti. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
VRK: dovanodamas gėles moterims Kaziuko mugėje I. Vėgėlė papirkinėjo rinkėjus9
Kandidatas į prezidentus advokatas Ignas Vėgėlė dovanodamas gėles moterims Kovo 8–osios proga Vilniuje, Kaziuko mugėje, pažeidė draudimą papirkti rinkėjus, ketvirtadienį nutarė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
G. Nausėda: jeigu nesvarstysime dėl 14 sankcijų paketo Rusijai, tai bus didelis nusivylimas
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Vadovų Taryboje (EVT) kels klausimą dėl 14 sankcijų paketo Rusijai. Anot jo, jeigu šiuo klausimu nebus diskutuojama, tai bus didelis nusivylimas, ypač toms šalims, kurios taip pat ragina kovoti ...
-
I. Šimonytė su Armėnijos parlamento vadovu aptarė glaudesnius santykius su ES
Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Alenu Simonyanu (Alenu Simonjanu) aptarė dvišalius santykius, saugumo padėtį Pietų Kaukazo regione, glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (E...
-
„Valstiečiai“ dėl pranešėjo komisijos darbo ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą
Seime ketvirtadienį teikiant laikinosios komisijos išvadas dėl vadinamosios pranešėjo istorijos, „valstiečiai“ ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl laikinosios komisijos darbo. ...
-
L. Mogenienė paliko Demokratų frakciją Seime3
Seimo narė Laima Mogenienė pasitraukė iš opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“. ...
-
I. Šimonytė žada pritarti VSD pranešėjo komisijos išvadoms11
Premjerė Ingrida Šimonytė žada pritarti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvadoms. ...
-
Įgyvendinant ES reformą, premjerė pritartų migrantų perkėlimui: žada ieškoti sprendimo2
Įgyvendindama Europos Sąjungos (ES) migracijos reformą, premjerė Ingrida Šimonytė pasisako už migrantų perkėlimą į Lietuvą, tačiau pabrėžia, jog dėl šio klausimo dar bus tariamasi. ...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...