„Konkurencingi verslai lemia gyvybingą ekonomiką, gyvybinga ekonomika – geras biudžeto pajamas, o geros biudžeto pajamos garantuoja, kad pakaks lėšų saugumui“, – apie dviejų pagrindinių naujųjų prioritetų: saugumo ir konkurencingumo – sinergiją kalba jis.

Konkurencingumas ir saugumas

– Naujos sudėties EK jau pradėjo darbą. Kaip apibrėžtumėte dabar susiklosčiusias EK starto pozicijas?

– Šios kadencijos pradžią apibrėžia situacijos neapibrėžtumas. Jau pamiršome, kad 2019 m. planavome vienaip, bet buvo visiškai kitaip: prasidėjo kovidas, atsirado įvairiausių migracijos įtampų, kilo turbūt pagrindinis iššūkis – Rusijos agresija prieš Ukrainą. Dabar matome, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą tęsiasi, netrukus bus suformuota nauja JAV administracija, o tai irgi svarbus dalykas. Neapibrėžtumo tikrai nemažai.

– Kokie yra nauji EK prioritetai? Kaip jie pasikeitė per pastaruosius penkerius metus?

– 2019 m. buvo du prioritetai. Pirmasis – Europos žaliasis kursas. Jis tikrai puikiai pavyko, nepaisant įvairiausių iššūkių. Pavyko padaryti labai daug, susidėlioti veiksmų planą iki pat 2050-ųjų ir labai labai aiškiai nubrėžti trajektoriją, kuria eina Europa.

Antras dalykas buvo skaitmenizacija ir laukinių Vakarų skaitmeninėje erdvėje suvaldymas. Tai irgi pavyko padaryti, nepaisant įvairiausių iššūkių, su kuriais teko dorotis: pandemija, pagalba Ukrainai, Rusijos užkardymu ir kitais panašiais dalykais.

Aišku, politinis neapibrėžtumas šiandien diktuoja iššūkius ir didžiąja dalimi Europos prioritetus. Dabar jie irgi yra du: konkurencingumas ir saugumas. Jie vienas nuo kito neatsiejami. Saugumas mums, lietuviams, dėl visiškai suprantamų priežasčių labai svarbus ir tikrai svarbu tai daryti; konkurencingumas akcentuojamas gal mažiau, tačiau saugumas taip pat priklauso nuo konkurencingumo. Konkurencingi verslai lemia gyvybingą ekonomiką, gyvybinga ekonomika – geras biudžeto pajamas, o geros biudžeto pajamos garantuoja, kad pakaks lėšų saugumui ir lėšų kitoms viešosioms valstybės funkcijoms užtikrinti.

Labai svarbu paminėti biurokratijos mažinimą. Kalbant apie konkurencingumą, pirmiausia reikėtų kalbėti apie tai, kas neleidžia mums būti konkurencingesniems, ir čia, aišku, suvaldyti perdėtą biurokratiją turi būti labai svarbus prioritetas.

Žiūrėdami į naujosios EK politines gaires matome, kad prioritetas skirtas biurokratijai mažinti. Numatyta daug priemonių, už tai atsakingas EK narys. Tai mums gerai pažįstamas buvęs Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis. Jis atsakingas ir už teisyno supaprastinimą, įvairiausių ataskaitų teikimo įsipareigojimų mažinimą, panašius dalykus.

Svarbu: M. Vaščegos teigimu, tikslas yra įsivertinti, ką kiekviena valstybė gynybos pasirengimo prasme turi geriausio, ir tuos algoritmus pritaikyti visos ES mastu. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Nauji porfeliai

– Paminėjote du naujus pagrindinius EK prioritetus, tačiau tarp jų nėra aplinkosaugos. Kas laukia klimato politikos?

– Iš tikrųjų, kartais keliamas klausimas, ar žaliasis kursas nebėra Europos prioritetas. Galiu patvirtinti, kad jis išlieka prioritetu ir, tiesą sakant, jis tapo ne tik Europos, bet ir daugelio pasaulio valstybių prioritetu. Tiek JAV, tiek Kinija, Japonija, tiek kitos pasaulio ekonomikos skiria didžiulių investicijų žaliosioms technologijoms, joms vystyti, nes supranta, kad tai pasaulio ateitis.

Lygiai tas pats vyksta ir Europoje, tik, kadangi mes, kaip minėjau, per praėjusią kadenciją sudėliojome gana aiškią trajektoriją dėl CO2 išmetimo mažinimo, dėl Europos žalinimo, pats priėjimas yra truputėlį kitoks. Jis – per ekonomiką, norime sustiprinti mūsų pramoninį potencialą pačioje Europoje, kad technologijos, kurias siekiame diegti, būtų kuriamos Europoje. Dėl to per pirmąsias 100 dienų viena iš iniciatyvų, kurią įsipareigojo pateikti EK, yra švarios pramonės teisės aktas. Mūsų tikslas – kad jis paskatintų ir pramonės Europoje vystymąsi.

– Atsirado ne tik naujų prioritetų, bet ir naujų EK narių portfelių. Vienas jų atiteko Lietuvos atstovui Andriui Kubiliui. Kokie tie naujieji portfeliai?

– Labiausiai išskirčiau Lietuvos deleguotam EK nariui atitekusį portfelį – tai gynyba. Labai svarbus prioritetas ir būtent jo sukūrimas rodo, kiek norima skirti dėmesio ir pastangų šiai sričiai. Iki šiol visuomet buvo įprasta mąstyti, kad gynyba užsiima NATO, ir tai išliks. NATO lieka mūsų gynybos skydu, bet tam, kad sustiprintume ir pačią NATO, valstybės narės turi turėti stiprių savo gynybos pajėgumų. Tuo klausimu ES, EK gali ir stengsis padaryti daug dalykų.

Tarp kitko, Lietuvos deleguoto EK nario A. Kubiliaus iniciatyva patenka tarp pirmųjų 100 dienų iniciatyvų. Per šį laikotarpį jis turi pateikti vadinamąją baltąją knygą dėl ES gynybos ateities. Ten bus surašyti visi pasiūlymai dėl finansavimo: kaip jį padidinti, kaip ieškoti finansinių šaltinių, kad sustiprintume mūsų gynybos pramonės pajėgumus ir būtume žymiai geriau pasirengę galimiems kataklizmams.

Kitas naujas portfelis skirtas tik Viduržemio jūrai. Viduržemio jūra – gal mažiau pažįstama sritis, bet ten susiduriama su labai daug skirtingų dalykų. Tai susiję su Artimaisiais Rytais, migracija, tarša, netgi žvejybos išteklių klausimas ten labai sudėtingas, nes jūra dalijasi labai daug valstybių.

M. Draghi ataskaita kartais vadinama pesimistiška, o aš sakyčiau, kad ji tiesiog realistiška. Čia turbūt ir yra mūsų stiprybė, kad galime nebijodami pasižiūrėti, kokie mums kyla iššūkiai.

Reikėtų pabrėžti: svarbu, kad, atliepiant tai, kas rūpi žmonėms, net ir prie esamų portfelių prijungiama naujų užduočių. Galėčiau paminėti ypatingą dėmesį startuoliams – tai susiję su konkurencingumu. Labai aiškiai formuluojama, kad Europoje startuoliai turi gebėti užaugti. Jų yra nemažai, kaip ir parengtų registracijų. Absoliučiai nenusileidžiame jokiai pasaulio valstybei, tačiau galbūt pritrūksta galimybių jiems užaugti ir kad jie liktų Europoje. Todėl tai viena iš priskirtų užduočių komisarui, atsakingam už inovacijas, ir pavadinime taip pat atsiras žodis „startuoliai“.

Galime matyti ir kitų dalykų, pavyzdžiui, demokratijos apsaugą, kuri priskiriama teisingumo komisarui. Demokratiją šiandieniame pasaulyje gana dažnai puola nedraugiškos jėgos ir čia reikalinga apsauga. Būsto prieinamumas, energijos kainų mažinimas, net ir žalos nepilnamečiams vertinimas, – turi būti labai aiškiai suformuluotos užduotys ir turime numatyti, ką galėtume nuveikti šiais klausimais.

Suomijos patirtis

– Už EK pirmininkės Ursulos von der Leyen pasiūlytų eurokomisarų paskyrimą balsavo 370 Europos Parlamento (EP) narių, prieš buvo 282, susilaikė – 36. Kaip vertinate štai tokį gana svyruojantį palaikymą naujajai EK ir eurokomisarų klausymus? Juk buvo ir kontroversiškų asmenybių.

– Manau, kad klausymai vyko gana sklandžiai, tai demokratinio proceso dalis. Yra mėgstančių sakyti, kad EK ir ES trūksta demokratijos. Ėjimas į EP ir diskusijos jame, klausymai, atsakymai į klausimus (kiekvienas klausymas vyksta tris valandas – tikrai netrumpai), įsitraukia visi ES komitetai, vadinasi, tiesiogiai žmonių išrinkti parlamentarai, jie įvertina komisarų tinkamumą. Taip užtikriname, kad EK suformuojama demokratinio proceso būdu.

Pačiuose klausymuose šį sykį visi U. von der Leyen pasiūlyti komisarai įveikė atranką, pakeitimų, kaip ankstesniais atvejais, nebuvo. Tai rodo, kad buvo parinkti kompetentingi žmonės ir tai atsispindės naujos EK darbuose.

– Šiandienos geopolitiniame kontekste gynybos klausimai yra labai svarbūs. U. von der Leyen prašymu buvęs Suomijos prezidentas Sauli Niinistö parengė ataskaitą apie ES pasirengimą kritinėms situacijoms. Kokios šios ataskaitos išvados, pagrindiniai akcentai?

– Kalbėdami apie pasirengimą kritinėms situacijoms, turime suprasti, kad gynyba ir turėti gerus gynybinius pajėgumus – labai svarbu. Tačiau pasirengimas tuo neapsiriboja, tai gerokai platesnė sąvoka ir ji prasideda nuo pripažinimo, kad grėsmės gali būti pačios įvairiausios ir su daugeliu jų jau dabar susiduriame.

Galime pridėti ir dažnėjančius gamtos reiškinius, susijusius su klimato kaita. Neseniai kilo stiprių potvynių Ispanijoje, gausėja miškų gaisrų. Akivaizdu, kad vienai valstybei sunku susidoroti su tokiomis situacijomis, bet visos ES narės, gebėdamos koordinuoti savo veiksmus, gali padaryti kur kas daugiau: greitai permesti gaisrų gesinimo pajėgas, pagelbėti tvarkantis su kritine situacija įvykus potvyniui ar netgi hibridiniams veiksmams, pavyzdžiui, pasieniuose, pasinaudojant migrantais.

Mūsų tikslas – kad šiandieniame neapibrėžtumo pasaulyje galėtume ne tik išgyventi, bet ir sėkmingai klestėti šiomis sąlygomis. Su tokia mintimi S. Niinistö ir pateikė savo ataskaitą – jis siūlo daug veiksmų, kad pasirengimo ir saugumo konceptas būtų kiekvienoje mūsų politikos srityje. Pirmiausia jis siūlo pradėti nuo ES streso testo: kaip veiktume kelių tuo pat metu vykstančių kataklizmų metu, teoriškai įsivertinti savo galimybes, pasižiūrėti, kokios mūsų silpnosios vietos, ir jas stiprinti.

Antra, siūloma kiekvieną sykį, teikiant naują teisės akto pasiūlymą, įvertinti ne tik jo kaštus ir naudą, bet ir kokį poveikį tas teisės aktas gali turėti mūsų gebėjimui pasirengti veikti kritinėmis aplinkybėmis.

Yra daug kitų dalykų, visų jų neišvardysiu, bet svarbu suprasti, kad, nors Suomija ir neseniai prisijungė prie NATO, ji visada turėjo sudėtingą kaimynę – Rusiją, karo, teritorijos praradimo istoriją. Suomija visada buvo išvysčiusi tikrai gana stiprią šalies vidaus pasirengimo kritinėms situacijoms koncepciją su įvairiausiais veiksmais, algoritmais.

– S. Niinistö ataskaitoje išskiriamos ne tik hibridinės atakos, gynybos sektoriaus stiprinimas, daugybė kitų elementų, bet ir visuotinis pasirengimas kaip saugumo pagrindas. Kaip EK užtikrins visuotinį pasirengimą? ES – plati geografiniu požiūriu, veikiausiai ir grėsmių suvokimas, pavyzdžiui, Lietuvoje ir Portugalijoje smarkiai skiriasi. Kaip spręsti tokius netolygumus, kaip bus ieškoma konsensuso gynybos klausimais? Iš NATO pavyzdžių irgi matome, kad Aljanso narių požiūris į grėsmes ir konkretų reagavimą skiriasi.

– Taip. Mes skirtingi, bet kiekvienas turime savo stiprybių, esame geriau išvystę skirtingus dalykus. Tikslas yra įsivertinti, ką kiekviena valstybė gynybos pasirengimo prasme turi geriausio ir tos valstybės algoritmus pritaikyti visos ES mastu.

Visuotinis pasirengimas pirmiausia susijęs su gyventojų informavimu, pavyzdžiui, turėti atsargų 72 valandoms. Tai, atrodytų, nedideli, bet gana svarbūs dalykai. Beje, nesenos apklausos visos ES mastu rodo, kad lietuviai, būdami tokioje geografinėje padėtyje, kokioje yra, kai kuriais atvejais yra gana neblogai pasiruošę, ypač atsargų turėjimo atžvilgiu. Tačiau tikrai dar galima atrasti nemažai algoritmų tiek dėl priedangų, tiek dėl pačių įvairiausių dalykų. Jeigu visi vienodai suprantame mums kylančias grėsmes, atsiranda noras būti pasirengusiems ir pasirinkti geriausias praktikas.

Manau, kad klausymai įvyko gana sklandžiai, tai demokratinio proceso dalis. Yra mėgstančių sakyti, kad EK ir ES trūksta demokratijos.

EK tikslas ateinančią kadenciją – sukurti pasirengimo sąjungą, kad visi vienas kitam padėtume, visų pirma, geriausiomis praktikomis, kartais kai kuriais atvejais sudėdami savo biudžetus, nes nebūtina kiekvienai iš 27 šalių turėti visiškai atskiras sistemas. Pavyzdžiui, ištikus pandemijai, galima turėti bendrus sandėlius vaistams, medicinos priemonėms. Tai neprivalo būti kiekvienos valstybės atskiras klausimas.

Realistiška ataskaita

– Nuo ES saugumo pereinant prie konkurencingumo – apie tai prieš kelerius mėnesius ne itin optimistiškai savo ataskaitoje kalbėjo buvęs Italijos premjeras Mario Draghi. Į Baltuosius rūmus grįžta Donaldas Trumpas, nusiteikęs didinti muitų tarifus ir tai kelia nerimą net tik didžiausiai ES ekonomikai – Vokietijai, bet tikriausiai ir visam blokui. Ką jau kalbėti apie tokias strategines problemas kaip resursų, kritinių žaliavų trūkumas ar ES negebėjimas konkuruoti su Kinija elektromobilių rinkoje. Kokių konkrečių sprendimų imsis naujoji EK? Daugiau reguliavimo, atsakomųjų muitų, ar galima tikėtis naujesnio požiūrio?

– M. Draghi ataskaita kartais vadinama pesimistiška, o aš sakyčiau, kad ji tiesiog realistiška. Čia turbūt ir yra mūsų stiprybė, kad galime nebijodami pasižiūrėti, kokie mums kyla iššūkiai, ir negražinti situacijos. Ne kiekviena valstybė ar jų grupė geba tai padaryti. Svarbiausia – išmokti pamokas ir turėti politikos priemonių visa tai atliepti.

Yra trys sritys, kuriose EK numato veikti per ateinančią kadenciją, ir jos susijusios su konkurencingumu. Pirmoji – labiau skatinti inovacijas, antroji – tęsti žaliąjį kursą, vykdyti dekarbonizaciją, nes Europoje nėra didelių gamtos išteklių, bet kai sugebame įgalinti saulę, vėją, tampame mažiau priklausomi nuo išorės energijos tiekimo. Ta dekarbonizacija bus labai aiškiai susieta su konkurencingumu.

Trečioji sritis ekonomikoje – siekti saugumo ir mažinti priklausomybę nuo kitų šalių. Turime labai stipriai plėsti valstybių, su kuriomis bendradarbiaujame, geografiją, kad neliktume priklausomi tik nuo vienos iš jų. Priemonių bus įvairiausių.

Gal tik atkreipčiau dėmesį ir suteičiau truputį pozityvumo, kad toje pačioje M. Draghi ataskaitoje matyti dalykų, dėl kurių Europa yra stipri. Jie ir yra susiję su atsinaujinančia energija, su tais dalykais, kuriuos  skatiname vykdydami žaliąjį kursą. Tose srityse ES įmonės, verslai rodo labai didelę stiprybę.

– Dar vienas aktualus pastarųjų metų klausimas – migracija. ES sostinėse – nuotaikos skirtingos, kai kur darosi vis niūresnės. Kaip į tai reaguos naujoji EK? Ar siūlys griežtesnį požiūrį į imigrantus?

– Šiemet buvo galutinai susitarta dėl labai labai daug europinio lygmens teisės aktų, kurie reglamentuoja neteisėtos migracijos valdymą, prieglobsčio politiką. Kaip tik dabar vyksta didžiulė šios srities reforma, joje yra ir griežtesnių nuostatų. Iš esmės turime kalbėti apie tai, kad ES šalims palengvinama dorotis su migracijos keliamais iššūkiais.

Šis paketas – didžiulis, sudėtingas. Jis pradės veikti maždaug po pusantrų metų, dabar vyksta pasirengimas jam įgyvendinti. Kai kalbame apie tai, kad reikia ką nors griežtinti ar labai keisti, dažnai pamirštame, kad turime tuos teisės aktus ir norime, kad jie visur būtų įgyvendinti vienodai, ruošiamės, kad jie būtų įgyvendinami, ir kai jie pradės veikti, situacija bus kur kas paprastesnė.

Be jokios abejonės, EK žiūri, ką būtų galima dar patobulinti, ir vienas iš dalykų, apie kuriuos kalbama šiandien, yra palengvinti neteisėtai sieną kirtusių asmenų grąžinimą. T. y. atrasti naujų būdų, kaip tvarkytis su jų grąžinimu, ir užtikrinti, kad žmonės galėtų grįžti į savo kilmės šalis.

Trečias svarbus dalykas, kurį reikia prisiminti, – teisėta migracija. Tai teigiamas reiškinys, nes iš tiesų didžioji dalis migracijos – teisėta, visiškai legali, bet apie tai tiesiog nekalbama. Tikslas – numatyti panašias sąlygas visose ES narėse, kad žmonės, kurie siekia prieglobsčio ir iš tikrųjų traukiasi dėl labai sudėtingų situacijų savo šalyse, galėtų atvykti. Taip pat ir kvalifikuoti žmonės, kurie nori papildyti ES darbo rinką, – jie reikalingi ir mūsų ekonomikoms, ir mūsų verslams.