LSDP anksčiau skelbė ketinanti formuoti valdančiąją daugumą su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), socdemų lyderė Vilija Blinkevičiūtė dar sekmadienį susitinka su jų atstovais.

Pirmajame ture prieš dvi savaites socialdemokratai iškovojo 20 Seimo narių mandatų, o sekmadienį vykusiame antrajame ture šios partijos kandidatai pirmauja arba laimėjo 30 vienmandačių apygardų.

Klaipėdos universiteto (KU) Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, toks rezultatas išsklaidė dvejones dėl koalicijos stabilumo ir gali užtekti trijų minėtų partijų „ganėtinai stabiliai veikiančiai daugumai“ suformuoti.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, demokratai Seime turės 14, liberalai – 11 vietų.

„Atsižvelgiant į tai, kad bus ir pavienių asmenų (...), prisiminkime Lenkų rinkimų akcijos atstovus, kurie tikrai galėtų būti papildomas priedas prie koalicijos arba netgi jos sudėtyje. Panašu, kad bus suformuota stabili koalicija ir net greičiausiai be „Nemuno aušros“, – kalbėjo politologė.

Jai pritarė Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

„Galimybės socialdemokratams turėti koaliciją, kurią sudarytų tik trys partijos, atrodo, – geros. Nes prieš antrą rinkimų turą nebuvo aiškumo dėl to. Ir manau, kad tai jiems bei jų partneriams suteikia galimybę rinktis ir (turėti – BNS) stipresnes derybines pozicijas, ypač kalbantis su Ramūnu Karbauskiu ir Ignu Vėgėle“, – sakė jis.

Pirminiais duomenimis, „valstiečiai“ Seime turės aštuonių narių frakciją, o „Nemuno aušra“ – 19 narių frakciją.

Panašu, kad bus suformuota stabili koalicija ir net greičiausiai be „Nemuno aušros“.

Liberalai – mažai tikėtina, bet įmanoma alternatyva „valstiečiams“

G. Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, galimi keli valdančiosios daugumos formavimo scenarijai. Vienas variantas – kai koalicija sudaroma be „valstiečių“ su liberalais, kitas variantas – be liberalų, bet su „valstiečiais“.

„Čia vėlgi yra klausimas, ar yra galimas dar vienas variantas, apie kurį buvo kalbama, kad būtų formuojama koalicija ir būtų politinė jėga greta koalicijos. Nedalyvaujanti joje, bet pritarianti jos veiklai. Aš labai sunkiai įsivaizduoju tokiame scenarijuje liberalus. Tokiu atveju, man atrodo, jie efektyviai veiktų ir žymiai jiems būtų palankesnė situacija būti opozicijoje“, – sakė politologė.

Pasak R. Vilpišausko, liberalų alternatyva „valstiečiams“, apie kurią sekmadienio naktį prabilo demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai, yra mažai tikėtina valdančiojoje daugumoje dėl Liberalų sąjungos idėjinio nesuderinamumo su socdemais.

„Jeigu galvojama apie poziciją, pradedama galvoti ir apie tai, ką gali tekti daryti, kokias nuostatas atsinešti į derybas. Ir aišku, kad Liberalų sąjūdžio ir socialdemokratų partijos dalis nuostatų skiriasi, ypač dėl mokesčių politikos“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

„Tad manau, kad su tuo susijęs socialdemokratų atsargumas. Ir nepasakymas aiškiai, ką jie kviečia, suteikia tvirtesnes derybines pozicijas derybų pradžioje. Tuo labiau, kas LVŽS, net jei sutartų su Lenkų rinkimų akcijos išrinktais atstovais būti vienu derybiniu bloku, ko neatmesčiau, vis tiek turėtų mažiau vietų, atrodo, nei Liberalų sąjūdis“, – sakė jis.

„Bausmė – už nekomunikavimą su rinkėjais“

G. Burbulytės-Tsiskarishvili manymu, šie rinkimai brėžia tokias gaires, kad nebegalima sakyti politinę jėgą turint savo forpostą viename ar kitame didmiestyje.

Pavyzdžiui, Kaune, konservatoriai antrajame ture laimėjo tik vieną mandatą iš septynių.

Komentuodama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio Gabrieliaus Landsbergio pareiškimą, kad rinkėjai valdančiuosius nubaudė ir suveikė švytuoklės principas, ji pažymėjo, kad tokia retorika galima dengtis, siekiant pateisinti nepavykusią rinkimų kampaniją.

„Jeigu pasižiūrėsime kai kurių atskirų vienmandatininkų įdirbį, tai jo nebuvo. Ir tikrai matome apygardų, kuriose laimi konservatorių kandidatai, kurie labai daug dirbo prieš rinkimus ir stengėsi su rinkėjais bendrauti ir dalyvauti“, – sakė politologė.

Ji kėlė klausimą, už ką baudžia rinkėjas valdžioje esančią politinę jėgą, jeigu gyvenimas gerėja, rodikliai auga.

„Prielaida būtų, kad bausmė yra už nekomunikavimą su rinkėjais. Nepaaiškinimą, kodėl yra vienas ar kitas priimtas sprendimas ir čia remiuosi kai kurių tyrimų duomenimis, aišku, kol kas fragmentiškai, nesame visos Lietuvos mastu ištyrę. Taip nėra, kad be priežasties (baustų – BNS), čia yra bandymai pasiteisinti“, – teigė KU Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė.

R. Vilpišauskas bendra tendencija ir ankstesniuose rinkimuose vadino prastesnius konservatorių kandidatų pasirodymus antruose rinkimų turuose, nei būdavo galima tikėtis remiantis pirmo turo rezultatais.

„Dėl to, kad dažnai kiti susivienydavo prieš juos. Bet ar tai gali paaiškinti šitą prastą pasirodymą Kaune šiandien, aš nesu tikras“, – kalbėjo politologas.

Jo teigimu, įtakos prastas konservatorių rezultatui galėjo turėti ir nesutarimai su prezidentu Gitanu Nausėda, tiek kiti „galbūt nepakankamai apgalvoti sprendimai“.

„Bet tas švytuoklės paaiškinimas gali būti viena iš priežasčių. Kita priežastis gali būti vieši ginčai“, – sakė VU TSPMI Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius

„Matant prezidento G. Nausėdos reitingus, palaikymą jam, gali būti, kad tai taip pat galėjo būti signalas konservatorių vadovybei, ypač G. Landsbergiui, kad vieši ginčai su prezidentu gali susilpninti jų galimybes rinkimų metu“, – pažymėjo R. Vilpišauskas.

Laisvės partija per daug telkėsi į partnerystę

Anot G. Burbulytės-Tsiskarishvili, mandatų Seime negavusi Laisvės partija praėjusiuose rinkimuose „buvo egzotika“, stipriai suviliojusi jauną rinkėją, tačiau „laisviečių“ telkimasis daugiausia į partnerystės klausimą šiam rinkėjui galėjo būti nepatrauklus.

„Viešojoje erdvėje labai stipriai fokusuojamasi į partnerystės klausimą, kas, man atrodo, nebuvo pagrindinis fokusas jaunimui eiti balsuoti arba nebalsuoti. Jiems buvo kiti klausimai aktualūs ir negebėjimas mobilizuoti jaunimo, susikoncentravimas pernelyg didelis į Vilniaus miestą, matyt, tokį efektą turėjo“, – sakė politologė.

„Kitoms politinėms jėgoms irgi reikėtų pagalvoti, ar nedaroma klaida per daug fokusuojantis į kai kurias apygardas“, – pažymėjo ji.

R. Vilpišausko tvirtinimu, tai, kad Laisvės partija pirmajame rinkimų ture buvo netoli 5 proc. kartelės, rodo ją turint savo rinkėją, tuo metu geras partijos pasirodymas 2020-aisiais buvo netikėtas.

„Žinoma, dabar jai bus labai sudėtinga išsilaikyti nebūnant Seime ir neturint su tuo susijusio matomumo. Dažniausiai tokios partijos Lietuvoje nunyksta arba jų nariai nusprendžia prie kažko jungtis. Bet žinant šios partijos istoriją, kaip ji susiformavo, turbūt, sudėtinga manyti, kad ji galėtų jungtis su Liberalų sąjūdžiu“, – kalbėjo politologas.

„Jai sulaukti kitų Seimo rinkimų, tikintis patekti ir turėti frakciją, bus labai sudėtinga“, – pridūrė jis.

Dėl koalicijos šiuo metu tariasi rinkimus laimėję socialdemokratai, demokratai ir „valstiečiai“.