J. Razma pirmadienį registravo Baudžiamojo kodekso pataisas, numatančias atsakomybę tiems, „kas viešai skatino, rėmė ar pritarė agresyviam karui ar kitokiam ginkluotos jėgos panaudojimui, pažeidžiančiam pagrindinius tarptautinės teisės principus“.

Už tokį pažeidimą grėstų nuo baudos iki laisvės atėmimo iki dvejų metų.

„Priėmus įstatymą svarbu, kad lūkesčiai būtų patenkinti. Baudžiamasis kodeksas galioja tik šalies teritorijoje. Nubausti fizinius ar juridinius asmenis būtų sudėtinga. Praktikoje greičiausiai sunkiai įsivaizduojama, kad Rusija, Kinija ar Šiaurės Korėja, kurios šiais laikais kelia karus, išduotų savo propagandistus“, – BNS pirmadienį sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

„Emociškai ir politiškai suprantu, kad imamasi papildomų priemonių, tačiau paskaičius aiškinamąjį raštą trūksta ir teisinio pagrindimo, ir sunkiai įsivaizduojamas praktinis taikymas“, – pridūrė jis.

Pirmininkas teigė pataisą vertinantis „kaip normą, kuri gimsta karo grėsmės akivaizdoje, bijant ir stengiantis apsaugoti nuo grėsmių išorėje, bet teisine prasme sudėtinga tikėtis sėkmingo taikymo ir išvengti klaidų jį taikant“.

„Nesame tokia valstybė, kad viską vienu ypu įvedinėtume, taip greitai priiminėtume tokį griežtą reguliavimą“, – BNS teigė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas Deimantas Jastramskis.

Anot jo, įvedinėti baudžiamąją atsakomybę už karo propagandą reikėtų tik „gerai apsvarsčius tokius dalykus“.

Toks straipsnis galimas, tačiau, mano nuomone, jis labiau tiktų Administracinių nusižengimų kodekse.

Ekspertas sako, kad už karo propagandą galėtų būti baudžiama administracine tvarka.

„Toks straipsnis galimas, tačiau, mano nuomone, jis labiau tiktų Administracinių nusižengimų kodekse. Tokiu atveju nusižengimas būtų baudžiamas bauda, be kitų griežtesnių priemonių“, – tvirtino D. Jastramskis.

Žurnalistų sąjungos pirmininko teigimu, sunku įsivaizduoti, jog Baudžiamojo kodekso pataisos būtų realizuojamos ir praktikoje patenkintų lūkesčius.

„Ši norma sunkiai galėtų ką nors geriau padaryti nei dabartiniai įstatymai, stabdantys nesantaikos kurstymą, dezinformaciją“, – sakė D. Radzevičius.

Pasak jo, taikant naujas nuostatas taip pat galima susidurti su įstatymo traktavimo problema šalies viduje dėl įvairių gyventojų pasisakymų karo tematika.

„Išorės priešų turime, o viduje jų nereikėtų ieškoti. Man atrodo, kad galėtų kilti keblumų ir dėl to, kad yra nemažai žmonių, kurie aštriai pasisako dėl galimybės, jei ne kariaut, bet eit į konfliktą su Rusija“, – sakė pirmininkas.

J. Razma siūlo, kad už karo propagandą atsakomybę neštų tiek privatūs, tiek juridiniai asmenys.

Iki šiol siūlomame papildyti Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje atsakomybė buvo nustatyta už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

Pasak J. Razmos, Lietuvos Konstitucija ir kiti įstatymai draudžia karo propagandą, o informacijos laisvės samprata jos neapima.

Jo teigimu, remiantis tuo, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų užkirsti kelią dezinformacijos ir karo propagandos skleidimui.

Atsakomybė už karo propagandą juridiniams asmenims siūloma, nes ji neretai vykdoma per tarpininkus, pasitelkiant žiniasklaidą, kitas informacines priemones, teigiama pataisų aiškinamajame rašte.