Pagal Seimo Kultūros komiteto narių „valstiečio“ Ramūno Karbauskio, konservatoriaus Vytauto Kernagio, „valstiečio“ Stasio Tumėno, socialdemokratės Ramintos Popovienės ir „tvarkietės“ Onos Valiukevičiūtės pataisą, visuomenės informavimo priemonėse būtų draudžiama skelbti informaciją, kurioje, be kita ko, „bandoma iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.

Čia yra kišimasis į žmonių nuomones, galvoseną teisiniu būdu, ir jis yra nepriimtinas demokratinėje valstybėje.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docento Deimanto Jastramskio teigimu, visas įstatymo pakeitimo projektas susijęs su atnaujinta Audovizualinės žiniasklaidos direktyva, tačiau tuo pačiu keičiami ir kiti dalykai.

„Ten yra tokie dalykai kaip „nepasitikėjimas valstybe, jos institucijomis“, čia taip pat siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, kas tai nustatys? Čia yra subjektyvizmai, interpretacijos, kurių teisės aktuose neturėtų būti. Čia yra kišimasis į žmonių nuomones, galvoseną teisiniu būdu, ir jis yra nepriimtinas demokratinėje valstybėje. (…) Tai yra liūdna, bet nėra nauja, kad tai daroma bandant dangstytis ES direktyva“, – sakė D. Jastramskis.

Internetinės žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė tvirtino, kad siūlomas draudžiamos informacijos išplėtimas apsaugotų valstybės institucijas nuo bet kokios kritikos.

„Šitas punktas kelia didelį nerimą, nes žurnalistai savo darbu ir turi kritikuoti valdžią, institucijų darbą tam, kad jos būtų priverstos pasitempti ir ištaisyti savo klaidas“, – sakė ji.

R. Karbauskis delfi.lt teigė, kad „visos formuluotės paimtos iš Valstybės saugumo koncepcijos“.

Kultūros komiteto siūlomi draudimai yra įrašyti Nacionalinėje saugumo strategijoje. Jie ten išvardyti kaip informacinės grėsmės.

R. Karbauskis: nėra ko nerimauti

Dėl įregistruoto Seimo narių siūlymo išplėsti draudžiamos skelbti informacijos sąrašą nėra ko nerimauti, sako „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis. Pasak politiko, žurnalistų susirūpinimą sukėlusi iniciatyva yra ne jo vadovaujamo Kultūros komiteto, bet privaloma Europos Sąjungos direktyva, kurią siekia realizuoti Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

„Teikėja yra Lietuvos televizijos ir radijo komisija ir iš tikrųjų jie vadovaujasi Europos Komisijos iniciatyva ar rekomendacija, kad reikia perkelti tas (ES direktyvos. - ELTA) dalis, kurios galėtų mums leisti išvengti grėsmių rinkimų procese“, - kalbėjo R. Karbauskis. Jo teigimu, šiuo metu Lietuvos televizijos ir radijo komisija neturi jokių instrumentų reaguoti į grėsmes, kurias kelia Europos Sąjungoje įregistruoti, tačiau priešiškoms valstybėms priklausantys, informacijos kanalai.

Todėl, teigė politikas, siūlomomis pataisomis tiesiog siekiama apsisaugoti nuo tokių nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių informavimo priemonių veiklos.

„Komitetas nieko nesugalvojo, šitame įstatyme nėra nė vienos normos, nė vieno reikalavimo, kurio dabar nebūtų. Kitaip tariant, tai yra instrumentas, kuris sukuria mums saugumo galimybę ir galimybę reaguoti į grėsmes, iškylančias rinkimų metu. Būtent iš tų žmonių ar visuomenės grupių, ar žiniasklaidos priemonių, kurios yra veikiamos mums priešiškų valstybių“, - aiškino R. Karbauskis.

Jo žiniomis, Lietuvoje įregistruotų informavimo priemonių, kurios būtų nusiteikusios veikti prieš valstybę, nėra. Tačiau, pabrėžė jis, tokių žiniasklaidos priemonių yra įregistruota kitose ES šalyse.

„Mano žiniomis, Lietuvoje nėra žiniasklaidos priemonės, kuri būtų nusiteikusi veikti prieš Lietuvos valstybę.(...) Mano žiniomis, tokių priemonių iš mums nedraugiškų valstybių yra įregistruota Europos Sąjungoje ir per jas yra veikiama. Į tai yra orientuota ši įstatymo pataisa“, - kalbėjo R. Karbauskis.

Kilusius būgštavimus, kad pataisos nebeleis kritikuoti valdžios, R. Karbauskis traktavo kaip atsiradusius dėl neteisingos pataisų reikšmės interpretacijos.

LRTK: nuostatos atėjo iš Nacionalinio saugumo strategijos

Žiniasklaidos ekspertams nerimą sukėlusias pataisas, išplečiančias draudžiamą informaciją, inicijavo Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), Seimo Kultūros komitetas savo vardu tik jas registravo, teigia Ramūnas Karbauskis.

LRTK pirmininkas Mantas Martišius pabrėžė, kad pataisos skirtos skubiai reaguoti į kilusią grėsmę nacionaliniam saugumui, o formuluotės paimtos iš Seimo patvirtintos strategijos.

„Šiandien Lietuvos radijo ir televizijos komisija neturi jokių instrumentų į tai (Lietuvos saugumui keliančios informacijos skleidimą – BNS) reaguoti, jeigu tos informacijos šaltinis yra Europos Sąjungoje. (...) Tai instrumentas, kuris sukuria mums galimybę apsisaugoti, galimybę reaguoti į grėsmes, iškylančias rinkimų metu būtent tų žmonių, tų žiniasklaidos priemonių, kurios yra įtakojamos mums priešiškų valstybių“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis.

Jis pabrėžė, kad komitetas nė žodžio nepridėjo į LRTK pasiūlytą pataisų projektą.

Valdančiųjų lyderis pabrėžė, kad pataisos susijusios su Europos Sąjungos (ES) direktyvos įgyvendinimu.

„Jeigu mums nedraugiška valstybė per kokią nors ES registruotą viešą informavimo priemonę tokią informaciją skleis, kuri galėtų kenkti Lietuvai, jos visuomenei ir t. t., į tai turi būti reaguojama“, – pabrėžė R. Karbauskis.

LRTK pirmininkas M. Martišius BNS sakė, kad ES direktyva numato, jog valstybės gali taikyti sankcijas žiniasklaidos priemonėms, kurios kelia pavojų visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimą.

„Kas yra nacionalinis saugumas, mes patys nesugalvojome. Mes paėmėme iš Nacionalinio saugumo strategijos ir perkėlėme“, – teigė jis.

Pagal Seimo Kultūros komiteto narių „valstiečio“ Ramūno Karbauskio, konservatoriaus Vytauto Kernagio, „valstiečio“ Stasio Tumėno, socialdemokratės Ramintos Popovienės ir „tvarkietės“ Onos Valiukevičiūtės registruotą pataisą, visuomenės informavimo priemonėse būtų draudžiama skelbti informaciją, kurioje, be kita ko, „bandoma iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.

Žiniasklaidos ekspertai šią pataisą kritikavo kaip keliančią nerimą ir vadino kišimusi į žmonių nuomonę.

LRTK pirmininkas savo ruožtu atmetė grėsmę spaudos laisvei. Anot jo, projekte kalbama tik apie grėsmes, susijusias su nacionaliniu saugumu, o ne kritika. Be to, anot jo, į įstatymą sudėta pakankamai saugiklių, kad minėta norma nebūtų piktnaudžiaujama.

„Gerai, įsivaizduokime tokią situaciją, kad nusprendžiame taikyti šituos apribojimus ne prieš rusiškus, bet prieš lietuviškus kanalus. Pirma, iš 11 Radijo ir televizijos komisijos narių aštuoni turi sutikti taikyti šitą normą. Tarkime, kad dėl kokių nors priežasčių tie du trečdaliai balsų atsiranda. Nubalsuojame, kad kilo grėsmė nacionaliniam saugumui ir turime uždaryti vietinę televiziją. Tada per mėnesį Europos Komisija turi pasakyti, ar mūsų sprendimas buvo teisingas ar neteisingas“, – BNS sakė M. Martišius.

„Jeigu ji pasakys, kad jis buvo neteisingas, ir jūs persūdėte, tada televizija galės kreiptis prašydama atlyginti nuostolį. Manau, kad po tokio sprendimo komisijos gyvavimo klausimas būtų labai abejotinas“, – svarstė komisijos pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad pataisos pirmiausia susijusios su greitu reagavimu į kilusią grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Atsiranda ta greitoji procedūra, įsivaizduoju, kad ji turėtų būti taikoma rinkimų laikotarpiu, kada laikas labai svarbus“, – teigė M. Martišius.

Dabar karą ar tautinę neapykantą kursčiusioms televizijoms sankcijas galima taikyti tik po trečio pažeidimo.

Seimo Kultūros komitetas ir LRT siūlo Visuomenės informavimo įstatymą papildyti nuostata, kad LRTK iki 72 valandų galėtų stabdyti televizijos programas be teismo sprendimo, kai siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai.