Taip ji kalbėjo Strasbūre antradienį viešint prezidentui Gitanui Nausėdai, kuris kreipėsi į EP narius.

„Turėjome atidžiau klausytis savo baltiškųjų draugų, bet padėjome veikti nuo pat vasario 24-osios. Norėčiau, kad mes tai būtume padarę ankščiau, pagaliau supratę, kad negalime pasitikėti V. Putinu. Jis nesustojo 2008 metais, nesustojo 2014-iais, jis tikrai nesustos ir dabar“, – antradienį žurnalistams sakė R. Metsola.

Apie tai, kad į Baltijos šalių išsakytą požiūrį apie Rusijos keliamas grėsmes reikėjo reaguoti anksčiau yra sakiusi ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

EP viešintis G. Nausėda savo ruožtu teigė, jog nebėra prasmės kalbėti apie tai, kaip būta praeityje, kai dėl Rusijos keliamos grėsmės šalių nuomonės išsiskirdavo.

„Jaučiu didelį požiūrio pasikeitimą, kai karas Ukrainoje prasidėjo. Šiuo metu esame mokymosi procese. Politika yra mokymasis, ar tai būtų užsienio, ar vidaus politika. Daug šalių pakeitė požiūrį. Matome vis daugiau politikų, ekspertų mūsų pusėje. Jie mato, kad Rusija kelia ilgalaikę grėsmę“, – kalbėjo G. Nausėda.

Anot jo, greta negatyvių padarinių, esama ir pozityvių pusių – energetinio atsparumo nuo Rusijos didinimas, karinis pasirengimas, tačiau svarbiausia nesidairyti atgal ir išlikti vieningiems.

R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.

Anot R. Metsolos, Europos Parlamentas ir demokratinė pasaulio bendruomenė dar niekada nebuvo tokia vieningai ir tvirtai pasisakanti prieš Rusijos agresiją.

Turėjome atidžiau klausytis savo baltiškųjų draugų, bet padėjome veikti nuo pat vasario 24-osios.

„Tai, ką mes nuveikėme, tapo mūsų ateities planu – nusistatėme, kas yra mūsų priešai, sąjungininkai, partneriai, kas gyveno autokratijos režimo šešėlyje. Mes negalime būti su tuo susitaikę. Kur juntama nepaprastai didelė vienybė – kad mes neleisime būti apimti karo nuovargio ir išliksime žingsnis po žingsnio su Ukraina“, – kalbėjo pirmininkė.

Anot jos, ir toliau ketinama Ukrainą remti finansiškai, logistiškai, karine ir politine prasme.

„Ginklai, ginklai, ginklai“

Vėliau antradienį G. Nausėda savo kalboje EP pabrėžė, kad saugumo siekianti Europos Sąjunga (ES) turėtų griežtinti sankcijas Rusijai ir į savo gretas priimti naujų narių.

Po jo debatuose pasisakė ir EP nariai, tarp jų – penki europarlamentarai iš Lietuvos.

Konservatorius Andrius Kubilius teigė, kad taika Europoje įsivyraus tik tuomet, kai visame žemyne bus užtikrintos vakarietiškos vertybės – pagarba žmogaus teisėms ir demokratija.

„Tik demokratinės šalys nekovoja viena su kita“, – sakė europarlamentaras.

Jis pabrėžė, kad Vakarai privalo padėti Rusijos puolamai Ukrainai, kovojančiai už Europos ateitį. Kyjivo pergalė, anot jo, galėtų paskatinti politinius pokyčius ir Baltarusijoje, Rusijoje.

„Mūsų svarbiausias įsipareigojimas – ginklai, ginklai, ginklai. Ir sankcijos“, – kalbėjo A. Kubilius.

Mūsų svarbiausias įsipareigojimas – ginklai, ginklai, ginklai. Ir sankcijos.

Jis taip pat pabrėžė būtinybę pradėti oficialias diskusijas su Ukraina ir Moldova dėl narystės ES. Be kita ko, Kyjivas, politiko teigimu, vėliausiai Vašingtono viršūnių susitikime turėtų būti priimtas į NATO.

Socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė savo ruožtu pabrėžė, kad Lietuva „geriau nei bet kas žino krauju iškovotos laisvės kainą“.

„Ilgus metus Lietuva ir kitos Baltijos šalys nuolat kalbėdavo, įspėdavo apie tikrąjį Rusijos veidą ir jos autoritarinio režimo tikslus. Deja, šiuos įspėjimus norėjo girdėti ne visi Europos bendruomenės nariai“, – kalbėjo politikė.

Europarlamentarė pakartojo Lietuvos raginimą įkurti specialųjį tribunolą Kremliaus agresijai Ukrainoje tirti, įvesti daugiau sankcijų.

„Turime būti vieningi, atkuriant ir išplečiant savo gynybinius pajėgumus“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

Jai antrino ir kolega, europarlamentaras Juozas Olekas.

„Vienintelė taikos garantija yra okupantų išvijimas iš Ukrainos, specialusis tribunolas bei pilnateisė Ukrainos narystė ES ir NATO“, – sakė politikas.

„Nėra demokratijos vertybių“

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas, europarlamentaras Waldemaras Tomaszewskis (Valdemaras Tomaševskis) savo ruožtu teigė, kad visi yra suinteresuoti ilgalaike taika ir ekonominio stabilumo.

„Tačiau Europos solidarumas nukenčia, nes kai kurios šalys demonstruoja didžiulį savanaudiškumą“, – kalbėjo politikas.

Pasak jo, šalis nares suvienijusios vertybės šiuo metu „yra paminamos“.

„Sakau tai, pirmiausia, galvodamas apie ES institucijas, kur nėra demokratijos vertybių, kur nėra politinės minties“, – sakė W. Tomaszewskis.

Politiko teigimu, šiuo metu „demokratija yra paimta įkaite“, nes rinkėjai pasisakė „už kitus dalykus, nei vyksta dabar“.

„ES neva pasisako už krikščioniškas vertybes, tačiau nėra apsaugomi tokie dalykai kaip vyro ir moters santuoka. Yra kalbama tik apie translytę visuomenę“, – teigė europarlamentaras.

Jis teigė, kad ES institucijose „blokuojama minties laisvė“.

Lietuvos ir valstiečių sąjungos atstovas, europarlamentaras Bronis Ropė savo pasisakyme dėkojo G. Nausėdai už jo poziciją dėl karo Ukrainoje. Vis dėlto jis teigė pasigendantis „aktyvesnės politikos sprendžiant ir Lietuvos vidaus problemas“.

„Tokias kaip milžiniška infliacija, pakilusios maisto ir energetikos kainos, bankų palūkanų šuolis“, – kalbėjo politikas.

Pasak jo, taip pat nerimą kelia problemos žemės ūkyje, regionų politika.

„Tai kartu, žinoma, ir Europos problemos. Suprantu, kad karas Ukrainoje paaštrino šias problemas, bet vien tai konstatuoti nėra išeitis. Būtų neteisinga dvejoti ir nesiimti veiksmų“, – sakė europarlamentaras.