- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos vidaus reikalų ir migracijos ministrai penktadienį Vilniuje dalyvaus „Sienų valdymo konferencijoje“.
Vidaus reikalų ministerijos teigimu, renginyje bus aptariama Europos Sąjungos politika sienų apsaugos ir migracijos srityse.
Konferencijos dalyviai taip pat diskutuos, kokios priemonės padėtų efektyviai valdyti neteisėtos migracijos krizes, kaip geriausiai apsaugoti ES išorės sieną, kartu sprendžiant neteisėtos migracijos, antrinės migracijos, kontrabandos ir prekybos žmonėmis problemas.
Lietuvos, Lenkijos, Austrijos ir Graikijos organizuojamame renginyje laukiama 29 šalių delegacijų. Joje dalyvaus 15 ES ir Šengeno šalių vidaus reikalų ir migracijos ministrų, įskaitant ir ES Tarybai pirmininkaujančią Prancūziją.
Į susitikimą taip pat atvyksta „Frontex“ vadovas Fabrice’as Leggeri (Fabrisas Ležeri), už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson (Ilva Johanson).
Šią savaitę vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius teigė, jog Lietuvai ir kitoms šalims susiduriančioms su neteisėtų migrantų krize ypač svarbu užsitikrinti Bendrijos palaikymą dėl ES teisės aktų pokyčių.
Vienas iš svarbiausių teisės aktų – Šengeno sienų kodeksas, kurio pakeitimo projektą parengė Europos Komisija.
Mūsų siūlymas buvo ir fizinio barjero legitimizavimas. Ten yra paminėtos prevencinės priemonės, manytume, kad tai apima ir stebėjimą, ir fizinį barjerą.
„Vienas iš mūsų esminių siūlymų buvo tam tikras Šengeno išorinių sienų stebėjimo sistemų standartas, tai tas yra įtraukta. Mūsų siūlymas buvo ir fizinio barjero legitimizavimas. Ten yra paminėtos prevencinės priemonės, manytume, kad tai apima ir stebėjimą, ir fizinį barjerą“, – kalbėjo jis.
Viceministras pabrėžė, kad su tuo susiję pokyčiai gali užtrukti iki metų, nes tam turi pritarti Europos Parlamentas ir Taryba.
A. Abramavičiaus teigimu, Lietuva taip pat siekia ES teisės aktų pokyčių, leidžiančių laikinai taikyti tam tikras su sienų kontrole susijusias išimtis toms šalims, kurios susiduria su „migracijos instrumentalizavimu“. Viena iš pagrindinių įteisinti siekiamų priemonių – migrantų neįleidimas.
Į Lietuvą pernai neteisėtai pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Nuo pernai rugpjūčio neteisėtai sieną kirtę užsieniečiai apgręžiami atgal į Baltarusiją.
Europos Sąjungos institucijos laikosi pozicijos, kad migrantų išstūmimai pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas.
Vilnius savo ruožtu nurodo, kad vykdo migrantų neįleidimo politiką, kurios ėmėsi dėl Minsko režimo veiksmų. Be kita ko, šalies pareigūnai teigia, kad migrantams sudarytos sąlygos prieglobsčio prašyti pasienio punktuose ar ambasadoje.
Žmogaus teisių gynėjai sako, kad ši tvarka nėra efektyvi, nes dalis migrantų prieglobsčio Lietuvos pasienio punktuose greičiausiai negali prašyti todėl, jog neturi tapatybės dokumentų, o be jų į Lietuvos pusę nepraleidžia Baltarusijos pasieniečiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai3
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
L. Kasčiūnas vyksta į Švediją, su kolegomis aptars saugumo ir gynybos pramonės klausimus
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas antradienį su darbo vizitu vieši Švedijoje. ...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
Parlamentarai svarstys senų sankcijų pratęsimą ir naujų įvedimą rusams ir baltarusiams
Parlamentarai antradienį svarstys senų nacionalinių sankcijų pratęsimą ir papildomų įvedimą Baltarusijos bei Rusijos piliečiams, tarp naujų siūlymų – kelionių ribojimai, draudimai importuoti žemės ūkio produktus. ...
-
Kandidatai į prezidentus sutaria dėl būtinybės užsienio politikoje kalbėti „vienu balsu“22
Dauguma kandidatų į prezidentus sutaria, kad Lietuvos pagrindiniai užsienio politikos tikslai turėtų būti siekis kalbėti „vienu balsu“, išlaikyti paramą Ukrainai ir užtikrinti jai Vakarų dėmesį, stiprinti ryšius su N...
-
G. Landsbergis: Lietuva remia Vokietijos iniciatyvą dėl Ukrainos aprūpinimo oro gynyba14
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva remia Vokietijos iniciatyvą sustiprinti Ukrainos aprūpinimą oro gynybos sistemomis. ...
-
P. Gražulis cituodamas Šventąjį Raštą davė parodymus teismui: dėl savo elgesio Seime nesigaili9
LGBTQ žmonių niekinimu kaltinamas buvęs Seimo narys Petras Gražulis toliau savo kaltės nepripažįsta. Per posėdį pirmadienį politikas davė parodymus jo bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. ...
-
G. Landsbergis viliasi, kad sankcijos Iranui bus sugriežtintos13
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viliasi, kad Europos Sąjungos (ES) lyderiai sutars dėl sankcijų Iranui griežtinimo. Pasak jo, taip būtų siekiama limituoti balistinių raketų ir dronų tiekimą Teheranui. ...
-
Šių metų Seimo rinkimuose dalyvauti galės dvi naujos partijos5
Šių metų rudenį dėl vietų Seime galės kovoti dvi partijos, dar neišbandžiusios jėgų parlamento rikimuose. ...