Į tarybą G. Landsbergis penktadienį kreipėsi Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Čekijos vardu.

Pasak jo, šiandieniai tarptautinės bendruomenės pasirinkimai apibrėš šį šimtmetį, kaip XX a. 4-ojo dešimtmečio pasirinkimai apibrėžė praėjusį šimtmetį.

„Ar ir toliau stengsimės patenkinti agresorių, kantriai ir kruopščiai besityčiojantį iš visko, ką ši organizacija brangina? Ar ir vėl leisime jam išvengti atsakomybės už agresiją? Ar ir toliau aukosime žmonių gyvybes ir žemes, klaidinami eskalacijos baimės ir naivių vilčių, kad šį kartą jis bus visiškai patenkintas?“ – sakė G. Landsbergis.

„Visų mūsų labui, prabuskime. Jei mums nepavyks, taisyklėmis grįsta tvarka sugrius“, – kalbėjo jis.

Lietuvos diplomatijos vadovas tvirtino, kad neryžtingas atsakas Rusiją tik drąsina, o nesustabdytas Kremlius toliau plės nestabilumo zoną ir įžiebs daugiau konfliktų.

„Šis karas turi būti laimėtas ir laimėtas ryžtingai. Tai ne tik Europos karas, tai iššūkis tarptautinei tvarkai, kuri, nors ir netobula, siekia, kad mūsų sienas ir suverenitetą apibrėžtų teisė, o ne karinė galia“, – sakė G. Landsbergis.

„Agresorius nesustos, kol jis nebus sustabdytas“, – teigė jis.

Visų mūsų labui, prabuskime. Jei mums nepavyks, taisyklėmis grįsta tvarka sugrius.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad lyginant 2022 metų vasarį, kai prasidėjo Rusijos invazija, ir dabartinį laikotarpį, labiausiai matomas išaugęs pasitikėjimas Ukraina.

„Prieš dvejus metus ji buvo nuvertinta ir kariniu atžvilgiu remiama vos penkių valstybių, apie kryptį į NATO nebuvo net kalbos, o Rusija mėgavosi savo pranašumu ir slėpė pasirengimą plataus masto agresijai po melagingais kaltinimais Ukrainai“, – feisbuke rašė A. Anušauskas.

„Per dvejus karo metus Ukraina ne tik sukūrė 900 tūkstantinę kariuomenę. Gavusi karinę paramą išlaisvino virš 50 proc. rašistų okupuotų teritorijų, pradėjo kontroliuoti vakarinę Juodosios jūros dalį, nuskandino ketvirtadalį agresoriaus laivyno ir užsitikrino grūdų koridoriaus funkcionavimą be Rusijos „tarpininkavimo“, – tvirtino ministras.

Pasak jo, Ukraina išlaikė ekonomiką, atkūrė dalį gynybos pramonės, tapo realia kandidate tapti į ES, jos kariai apmokomi ir apginkluojami Vakarų.

Anot A. Anušausko, keitėsi ne tik Ukraina, bet ir Europa: ją ištiko prablaivėjimas vertinant buvusią energetinę priklausomybę nuo Rusijos, ji pradėjo atkūrinėti savo karinius pajėgumus, išaugo dėmesys NATO rytiniam flangui.

„Bet kaip ir visada – visko reikia daugiau ir greičiau, kad agresorius būtų sustabdytas ties rytinėmis Europos sienomis“, – sakė ministras.

2022 metų vasario 24-ąją prasidėjęs Rusijos plataus masto puolimas atnešė milžiniškus nuostolius Ukrainai: žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, dar daugiau sužeista, suniokota šalies infrastruktūra.