„Jų pozicija yra akivaizdi, tikriausiai ginsis iki paskutinio testo. Bet, man atrodo, kad reikia labai aiškiai suprasti, koks yra klausimas. Klausimas yra vienas: kodėl reikėjo pirkti testus už 4,5 euro, kai Krašto apsaugos ministerija iš jai pasiūliusios įmonės pirko tuos pačius testus už 1,5 euro. Į tą klausimą premjeras turi atsakyti“, – Seime žurnalistams teigė opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis.

„Tas klausimas egzistuoja, nuo jo pabėgti yra bemaž neįmanoma ir jis turės būti atsakytas vienaip ar kitaip. Ir kadangi FNNT atlieka savo tyrimą ir atsakinėja vieni pareigūnai, tai premjeras turi atsakyti kaip atsakomybę prisiimantis vyriausiasis tos Vyriausybės žmogus“, – pridūrė jis.

Opozicijos lyderis akcentuoja, kad iš to, kas jau yra žinoma viešoje erdvėje, yra akivaizdu, kad dalis už greituosius testus gautų pinigų atiteko privatiems asmenims už sandorį.

„Akivaizdu, kad kažkas buvo sumanęs iš mūsų bendros bėdos paprasčiausiai pasipelnyti, tai yra daug kuo panaši į auksinius šaukštus šita auksinė reagentų istorija, bet, kita vertus, ji ir ciniškesnė, nes visa tai buvo daroma mūsų sveikatos sąskaita. Matant, kad žmonių dėmesys yra kitur, tiesiog dalį tų pinigų, ko gero, susidėti į kišenę. Bet klausimų išvengti nepavyko“, – pabrėžė jis.

G. Landsbergis taip pat teigia, kad greitųjų testų pirkimo istorija į viešumą iškilo premjerui labai nepalankiu laiku.

Akivaizdu, kad kažkas buvo sumanęs iš mūsų bendros bėdos paprasčiausiai pasipelnyti, tai yra daug kuo panaši į auksinius šaukštus šita auksinė reagentų istorija.

„Matyt, visa rinkimų kampanija turėjo būti pastatyta ant didvyriškos laimėtojų pozicijos, o dabar mes matome, kad laimėjimas yra su korupcijos kvapu“, – sakė opozicijos lyderis.

Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas teigia, kad jį stebina premjero Sauliaus Skvernelio iškeltas klausimas, kodėl FNTT tyrimas yra atliekamas tik dabar.

„Jie liežuvio nebetramdo, galvoja, kad jie yra valdžia, todėl viskas mums galima ir nurodinėsime ir teisėsaugai. Premjeras klausia, kodėl tik dabar tiriama, bet juk pirkimas įvyko ką tik – kovo 19, tyrimas pradėtas birželio mėnesį. Kodėl turėtų premjeras, kaip politikas, nurodinėti, kada turėtų tirti?“, – stebėjosi E. Gentvilas.

„Tai yra totalitarinė valdžia, kuri galvoja, kad viskas turi būti daroma su politikų žinia“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu socialdemokratas Algirdas Sysas teigia manąs, kad jei greitųjų testų pirkimo byloje figūruotų ne „valstiečių“ ministras pirmininkas ir jo komanda, o kitos partijos, tai dabartiniai valdantieji tikrai aštriai kritikuotų ir reikalautų atsakymų.  Politikas teigia, kad Vyriausybė privalo pateikti atsakymus, kam buvo panaudoti 4,5 mln. Eurų.

Tai yra totalitarinė valdžia, kuri galvoja, kad viskas turi būti daroma su politikų žinia.

„Akivaizdu, kad išplauti 4,5 mln. eurų ir niekas negali pasakyti, kam jie atiteko. 300 tūkst. lyg žinome, už ką buvo sumokėta iš tų pinigų, o kur kiti pinigai? Dabar prisidengiant tuo bandoma lygintis su Slovakija ir su kitomis šalimis, kas už kiek pirko. Reikėtų aiškiai, tiksliai pasakyti, kur tie pinigai dingo“, – teigė jis.

FNTT atlieka tyrimą dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo. FNTT duomenimis, pirkimo sutartis sudaryta galimai klastojant dokumentus.

FNTT tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo buvo apklaustas Vyriausybės pirmasis vicekancleris Lukas Savickas. Jis gavo specialiojo liudytojo statusą. Pastarosios savaitės trečiadienį žiniasklaida taip pat pranešė, kad kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas ir premjero patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys. Specialiojo liudytojo statusas reiškia, kad asmuo gali tapti įtariamuoju.