Trečiadienį Vyriausybėje pristatydamas būsimą Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų tarybos darbotvarkę ir Lietuvos pozicijas, jis teigė, jog pagrindinis Lietuvos tikslas yra užtikrinti, jog bendrai su ES valstybėmis įsigyjamų vakcinų kiekiai ir laikas „atitiktų mūsų poreikius“. Anot jo, šiuo metu kylantys neaiškumai kelia įtampą tarp šalių.

„Kviesime Europos Komisiją užtikrinti maksimalų skaidrumą derybose dėl šiokių tokių situacijų, kuomet nėra atskleidžiamas pristatymo laikas, įsigijimo sąlygos. Kyla ginčai ir tarp valstybių ir apskritai, mažėja pasitikėjimas įsigijimo bendruoju mechanizmu, kyla pasiūlymai įsigyti savarankiškai, kas būtų dar žalingiau valstybėms, nei dalyvaujant bendrame projekte. Manome, kad didesnis skaidrumas būtų naudingas visiems“, – sakė G. Landsbergis.

Kyla ginčai ir tarp valstybių ir apskritai, mažėja pasitikėjimas įsigijimo bendruoju mechanizmu, kyla pasiūlymai įsigyti savarankiškai.

Klausimas dėl valstybių veiksmų koordinavimo valdant COVID-19 pandemiją kitą savaitę nuotoliniu būdu bus aptartas ir ES ministrų, ir Europos Vadovų Tarybos lygmeniu.

URM pateiktoje Lietuvos pozicijoje pažymima, jog didžiausių sunkumų kelia nepakankamas vakcinų dozių skaičius, todėl su gamintojais būtina ieškoti galimybių didinti gamybos pajėgumus, taip pat trumpinti vakcinos pristatymo terminus.

Statistikos departamento duomenimis, iki šiol Lietuvoje pirmąja doze jau paskiepyta daugiau nei 27 tūkst. žmonių. Šiuo metu naudojamos „BioNTech“ ir „Pfizer“ bei „Moderna“ vakcinos. Lietuva taip pat yra išreiškusi pageidavimą pirkti „AstraZeneca“, „Janssen Pharmaceutica NV“, „Sanofi ir GSK“ bei „CureVac“ vakcinas, Europos vaistų agentūra jų dar nėra patvirtinusi.