G. Landsbergis: Lietuvos gynybos biudžetas dar šiemet gali siekti 3 proc. BVP

Valdančiųjų lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuvos gynybos biudžetas dar šiemet gali siekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Aš nenustebčiau, jei šiais metais pasieksime 3 procentus. Yra tokių variantų“, – žurnalistams Seime sakė užsienio reikalų ministras.

„Šių metų papildomi finansavimai yra svarstomi“, – pridūrė jis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė BNS patvirtino, kad svarstoma galimybė dar šiemet papildomai pasiskolinti gynybai.

„Šiuo metu suplanuotas gynybos finansavimas valstybės biudžete yra apie 2,76 proc. BVP, atotrūkis iki 3 proc. (...) dabartiniais dydžiais skaičiuojant būtų apie 200 mln. eurų papildomai“, – sakė ji.

Finansų ministrės teigimu, valstybės biudžete numatyta išlyga, kad galima skolintis gynybos poreikiams finansuoti, jeigu biudžeto deficitas neviršija 3 proc. BVP.

„Šiuo metu Finansų ministerija atnaujina ekonomines projekcijas, birželio mėnesio pabaigoje turėsime naujus ekonominius duomenis ir matysime, kaip renkamos valstybės biudžeto pajamos bei matysime tikslesnius duomenis, kaip turėtų atrodyti biudžeto deficitas labiausiai tikėtinas metų gale. Jeigu po atnaujintų projekcijų matysis, kad yra erdvės iki 3 proc. BVP deficito, ta galimybe (skolintis – BNS) Vyriausybė tikrai pasinaudos“, – tvirtino G. Skaistė.

Anot jos, sprendimą dėl to Vyriausybė galės priimti iš karto po to, kai bus atnaujintos ekonominės projekcijos.

Gynybos fondo lėšos – ateičiai

Apie papildomas lėšas krašto apsaugai G. Landsbergis užsiminė į Seimą atkeliavus Gynybos fondo paketui, kuris artimiausiais metais leistų padidinti šalies gynybos finansavimą.

„Paketas, kuris yra svarstomas, yra pateiktas, visa savo apimtimi jis mus ganėtinai stipriai virš 3 proc. BVP pastatytų. Manau, kad mes artėjame į 3,5 ar 3,2 procento BVP. Tai Lietuvą pastatytų į top tris tarp NATO valstybių“, – sakė G. Landsbergis.

Aš nenustebčiau, jei šiais metais pasieksime 3 procentus. Yra tokių variantų.

Pakeitimais papildomų lėšų gynybai ketinama surinkti vienu punktu, iki 16 proc., didinant pelno mokestį, nuo 5 iki 6 proc. padidinant mažų įmonių lengvatinį pelno mokestį, įvesti vadinamąją 6 centų „gynybos dedamąją“ (5 centų akcizas ir 1 cento PVM) automobilių kurui, papildomai didinti alkoholio ir tabako akcizus.

Be to, siūloma nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų mažinti metinių pajamų ribą dirbantiesiems su verslo liudijimu, o tai reiškia, kad dalies smulkių verslininkų apmokestinimas didėtų.

Tarp paketo siūlymų – atsisakyti specialių pelno mokesčio lengvatų draudimo ir sveikatos sektoriams bei automobilių atskaitos ribojimo, susieto su žalumu. Pataisos numato, kad iš pajamų būtų atskaitoma 75 tūkst. eurų lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų, jeigu jų išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus nuliui, ir 10 tūkst. eurų, kai CO2 viršija 200 gramų kilometrui.

G. Landsbergis tvirtino, kad tai leistų vykdyti reikšmingus pirkimus ateinančiais metais.

Trys papildomi kontraktai

„Mano tikslas – šiais metais pasiekti 3 proc. BVP gynybai, gal ir šiek tiek daugiau. Priklausys nuo pokalbių su Vyriausybe, su finansų ministre, su premjere. Abi labai geranoriškai nusiteikusios, abiem gynyba yra prioritetas. Pateikiau labai konkrečius projektus, ką galima būtų už tuos papildomus pinigus padaryti“, – antradienį Seime žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Pasak ministro, pinigai būtų skirti finansuoti papildomus pirkimus, susijusius su vidutinio oro gynybos bei artimo nuotolio oro gynybos sistemomis, mechanizacija. Jis pabrėžė, jog avansiniai mokėjimai ir sutarčių sudarymai skirti divizijos plėtotei bei oro gynyba – prioritetas.

„Jeigu mes pasiekiame 3 proc. – įmanomi trys kontraktai šitose kryptyse“, – pažymėjo ministras.

„Čia yra taisyklė, kai pinigai suvaikšto ir matai, kad dar gali pagal įstatymą papildomai pasiskolinti. Tai, be abejo, čia bus pasiskolinimas, bet labai riboto mastelio“, – paklaustas apie papildomo finansavimo šaltinius kalbėjo L. Kasčiūnas.

Tačiau jis pažymėjo, jog bendra suma dar nėra aiški, dėl jos bus deramasi. Ministras tikisi, kad dar iki liepos bus priimti sprendimai, kuriuos galima bus pranešti liepos pradžioje.

Tuo metu G. Landsbergis, reaguodamas į dalies parlamentarų kritiką dėl Vyriausybės siūlymų, tvirtino, kad balsuojant prieš tam tikras paketo dalis kariuomenė prarastų dalį planuojamų papildomų įsigijimų.

„Balsuojant prieš tam tikras dalis, turime suprasti, kad prie tam tikros dalies yra pririštas konkretus įsigijimas“, – sakė konservatorių lyderis.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pusdurniai bl

pusdurniai bl portretas
nieks Europoj iki tiek mokesčio gynybai nekelia o mūsu pridūrkai tai bėga prieki traukinio? Ir dar giriasi asilai savo durnumu

kodėl valdžios prostutitai nutyli

kodėl valdžios prostutitai nutyli  portretas
kiek tai bus tikrų pinigų. BVP tik statistika. Skaičiuokitm protigieji lit ovcy. Pernai BVP buvo 75 omlrd, biudžetas pajamoa 15, išlaidos 18 - taigi dar 3 mlrd į minusą. Kiek bus tikro pinigo tie vargani 3% nuo BVP ? Skaičiuokit, locheliai. Štai todė vadžžiakiauliai nutyli. \

vardan tos lietuvos

vardan tos lietuvos portretas
dar vieną procentą paaukos Austėja
VISI KOMENTARAI 11

Galerijos

Daugiau straipsnių