Tai ministrai aptarė penktadienį telefoninio pokalbio metu.

Kaip skelbiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime, Lietuvos ir Ukrainos diplomatijos vadovai sutarė toliau dėti maksimalias pastangas, kad Vakarų partnerių karinė parama Ukrainą pasiektų kiek galima greičiau, taip pat – kad jos naudojimui būtų nuimti bet kokie apribojimai.

„Ukrainos gynyba nuo agresorės Rusijos yra jos pamatinė teisė, įtvirtinta JT Chartijoje. Ji negali būti ribojama tuo, kokie ginklai ir kaip toli nuo Ukrainos sienų jie galėtų būti panaudoti“, – pranešime cituojamas G. Landsbergis.

Jis pokalbio metu pabrėžė, kad Lietuvos ir Europos saugumas tiesiogiai susijęs su Ukrainos saugumu, todėl toliau bus dedamos visos pastangos, kad Ukraina pasiektų pergalę, o agresorė Rusija būtų „nugalėta ir sulaikyta visam laikui“.

Ministrai taip pat aptarė dvišalių santykių stiprinimo perspektyvas, situaciją fronte, karinės ir diplomatinės pagalbos Ukrainai prioritetus.

Iki antradienio vakaro atsistatydinimo pareiškimus pateikė keli Ukrainos ministrai, įskaitant strateginių pramonės šakų ministrą Oleksandrą Kamyšiną, teisingumo ministrą Denysą Maliuską, aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministrą Ruslaną Strilecą.

Trečiadienį šalies parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas pranešė, jog atsistatydina ir Ukrainos diplomatijos vadovas D. Kuleba, jį pakeitė iki šiol užsienio reikalų viceministru dirbęs A. Sybiha.

D. Kuleba atsistatydinimo priežasčių nenurodė, jis per Rusijos karą prieš jo šalį buvo ukrainiečių diplomatijos veidas bei svarbiausias iš atsistatydinančių ministrų.

Taip pat atsistatydino Ukrainos valstybinio turto fondo vadovas Vitalijus Kovalis, premjero pavaduotojos Iryna Vereščuk ir Olga Stefanišyna, atleistas Volodymyro Zelenskio biuro vadovo pavaduotojas, vienas svarbiausių prezidento padėjėjų Rostyslavas Šurma.

G. Landsbergis šią savaitę žurnalistams sakė, kad ministrų rokiruotę galėjo lemti labai sudėtinga Ukrainos energetinė situacija, ginklu