- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį išvyksta į NATO viršūnių susitikimą Madride, kur Aljanso lyderiai turėtų patvirtinti įsipareigojimą į brigadą transformuoti šiuo metu šalyje dislokuotą tarptautinį batalioną.
„Akivaizdu, kad Rusija kelia ilgalaikę karinę grėsmę Aljansui, todėl būtina sustiprinti sausumos, jūros ir oro gynybos elementus Baltijos regione ir visame rytiniame NATO flange. Tik taip galime išvengti tolesnės Kremliaus agresijos“, – prieš išvykdamas Prezidentūros pranešime sakė valstybės vadovas.
Panašių tikslų susitikime turi ir kaimyninės Latvija su Estija.
Lietuva bei kitos Baltijos ir Vidurio Europos šalys taip pat siekia, kad naujojoje NATO strateginėje koncepcijoje, kuri nekeista jau 12 metų, Rusija būtų įvardinta kaip grėsmė.
Prieš viršūnių susitikimą NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas sustiprins rytiniame sparne dislokuotas pajėgas iki brigados dydžio vienetų.
Tarptautiniai Aljanso batalionai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje, dislokuoti 2017 metais, reaguojant į išaugusią Kremliaus grėsmę po Krymo aneksijos. Šiuo metu gausesnių pajėgų Baltijos šalys siekia dėl grėsmės iš Rusijos, šiai užpuolus kaimyninę Ukrainą.
Birželio viduryje Briuselyje šį klausimą aptarė NATO gynybos ministrai. Tuomet Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad Aljansas sutaria dėl brigados dydžio sąjungininkų vieneto vystymo Lietuvai, tačiau galutinės formuluotės paaiškės Madride.
Anot ministro, dalis Berlyno vadovaujamos brigados greičiausiai bus dislokuota Lietuvoje, dalis – Vokietijoje. Vilniaus tikslas – kad brigada Lietuvoje būtų pilna apimtimi, tačiau tam reikia ir priimančios šalies infrastruktūros.
Dabartinis planas dėl didžiosios jos dalies buvimo Vokietijoje, Lietuvos pareigūnų teigimu, yra startinė pozicija.
Birželio pradžioje Vilniuje viešėjęs vokiečių kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto, tą jis įtvirtino ir kartu su šalies vadovu G. Nausėda pasirašytame komunikate.
Dalis Lietuvos politikų sako, kad Vilnius turėtų vetuoti Strateginę koncepciją, jei ji neatitiks šalies interesų. Vis dėlto A. Anušauskas pabrėžia, jog „veto niekada neišsprendžia visų probleminių klausimų“.
NATO viršūnių susitikime taip pat ketinama aptarti galimybes Suomijai ir Švedijai prisijungti prie Aljanso. Gegužę šios Skandinavijos šalys drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
Bet kurios naujos NATO narės priėmimui turi vienbalsiai pritarti visos 30 Aljanso šalių, tačiau Turkija kol kas blokuoja Švedijos ir Suomijos prisijungimą.
Turkija jau seniai kaltina šias Šiaurės šalis, ypač Švediją, teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK). Be to, Turkijos pareigūnai anksčiau sakė, kad Ankara nelaiko NATO viršūnių susitikimo Madride galutiniu terminu klausimui dėl jos prieštaravimo Suomijos ir Švedijos narystei Aljanse išspręsti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Armonaitė apie pokyčius ministerijoje: esu įsitikinusi, kad J. Neliupšienė sustiprins URM darbą
Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės džiaugiasi, kad jos komandą palikusi viceministrė Jovita Neliupšienė nusprendė grįžti į diplomatinę tarnybą Užsienio reikalų ministerijoje. Mat, įsitikinusi ministrė, J. Neli...
-
A. Kubilius: Kremlius padeda Vakarams tapti mažiau priklausomiems nuo Rusijos dujų
Europarlamentaras Andrius Kubilius sako, kad karą Ukrainoje sukėlęs Kremlius pats padeda Vakarams išsivaduoti nuo priklausomybės rusiškoms dujoms. ...
-
Siūlo įtvirtinti naują pilietybės netekimo pagrindą3
Pilietybės įstatyme siūloma įtvirtinti naują pilietybės netekimo pagrindą: už asmens veiksmus, sukeliančius grėsmę Lietuvos, regiono ir valstybių sąjungininkių saugumui, už grėsmę keliančios valstybės palaikymą. ...
-
Ekonomikos ir inovacijų viceministrę J. Neliupšienę pakeis K. Žemaitis
Ekonomikos ir inovacijų viceministru skiriamas ministrės patarėjas Karolis Žemaitis, kuris pakeis Jovitą Neliupšienę, grįžtančią į diplomatinę tarnybą Užsienio reikalų ministerijoje. Viceministrai keisis rugsėjo mėnesį. ...
-
URM viceministrais taps J. Survila ir J. Neliupšienė
Nuo rudens Užsienio reikalų ministerijoje (URM) pradės dirbti du nauji viceministrai – Jonas Survila ir Jovita Neliupšienė, nauja politikos direktorė Inga Stanytė-Toločkienė. ...
-
Prezidentūra: NPD reikėtų didinti bent 100 eurų
Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo kitų metų reikėtų didinti bent 100 eurų, sako prezidento patarėjas. ...
-
Po chaoso dėl elektros – kalbos apie kompensacijos didinimą6
Valstybės mokama 9 centų kompensacija už elektros kilovatvalandę nepadeda amortizuoti jos kainų, todėl subsidiją reikia didinti, o nuo kitų metų mokėti naujas kompensacijas už elektrą ir dujas, kartu skatinant žmones taupyti šiuos iš...
-
Demokratų sąjungos Vilniaus skyrius kandidatu į merus siūlo L. Savicką2
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Vilniaus skyrius kandidatu į sostinės merus siūlo skyriaus vadovą, partijos vicepirmininką parlamentarą Luką Savicką. ...
-
Prezidentas su VERT pirmininku aptars situaciją dėl „Perlo Energijos“, elektros rinką8
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitinka su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininku Renatu Pociumi. ...
-
Prezidentas suteikė įgaliojimus Lietuvos ambasadoriams Estijoje ir Moldovoje
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį suteikė įgaliojimus Lietuvos nepaprastajai ir įgaliotajai ambasadorei Estijoje Raimondai Murmokaitei ir Lietuvos nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui Moldovoje Tadui Valioniui. ...