M. Navickienė anksčiau pareiškė, jog vaiko teisių specialistus kritikavęs Gitanas Nausėda vaikėsi populiarumo.

„Gaila, kad ministrė, atsakinga už pažeidžiamiausių visuomenės narių apsaugą, biurokratines taisykles ir tvarkas eilinį kartą iškėlė aukščiau elementaraus žmogiškumo, ir vietoj to, kad rūpindamasi vaiko teisėmis ir gerove įvardytų kas negerai sistemoje, tiesiog užsiima politikavimu“, – BNS atsiųstame komentare teigė prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.

Pastarosiomis dienomis išplitus vaizdo įrašui su vaiko teisių specialistų bei policijos iš mamos paimamu vaiku, G. Nausėda pareiškė, jog institucijoms trūksta tikro rūpesčio vaiko interesais ir kad šioje sistemoje negali dirbti žmonės, „išsioperavę empatijos ir gailesčio silpnesniajam jausmą“.

Socialinių tinklų vaizdo įrašas.

Į tai atsakydama M. Navickienė teigė, jog tokie šalies vadovo komentarai nuvertina itin sunkų atsidavusių žmonių darbą, kurį jie daro siekdami vaiko gerovės, o iš atsakingų politikos lyderių ji tikėtųsi šių pastangų įvertinimo.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, minėtas įvykis užfiksuotas rugsėjį, kai teismas skubiai įpareigojo mamą perduoti vaiką tėvui po teismo sprendimo, tačiau mamai nevykdant šio sprendimo, jį įgyvendinti patikėta vaiko teisių gynėjams.

Tarnyba teigia, kad šiuo metu vaikas yra saugioje aplinkoje, kartu su jam artimiausiais žmonėmis, vaikui ir šeimai yra teikiama visa reikalinga specialistų pagalba.

Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė teigia, kad dėl šio atvejo šiuo metu vyksta vidinis tyrimas, aiškinamasi situacija, bendradarbiaujama su policijos pareigūnais bei vertinami darbuotojų veiksmai.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pirmadienį taip pat pranešė dėl įrašo pradėjusi tyrimą.

I. Skuodienė: paviešintas vaizdo įrašas – tik ilgo veiksmo fragmentas

Kas ir kodėl įvyko, kada šis vaizdo įrašas filmuotas ir kodėl prieš šeimą imtasi tokių priemonių, LNK plačiau papasakojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė I. Skuodienė.

– Pradėkime nuo to, koks tai vaizdo įrašas? Kas ir kada vyko? Kodėl?

– Labai svarbu pasakyti, kad tas vaizdo įrašas visus sukrečia, mane tuo pačiu. Tas įrašas tėra tik vienas fragmentas, kelios minutės, kurios buvo paviešintos. Tačiau tai buvo kelių valandų veiksmas. Dalyvavo ir policijos pareigūnai. Buvo pasitelkti ir medikai. Buvo vykdomas teismo nuosprendis, kuriame griežtai pasisakoma, kad iki rugsėjo 19 d. 17 val. vaikas būtų perduotas. Šis teismo sprendimas nebuvo vykdomas. Buvo paskelbta vaiko paieška. Policija rado vaiką Palangoje. Kolegos, atvykę į vietą, stengėsi saugiai kalbėdami įvykdyti teismo sprendimą ir vaiką saugiai paimti.

– Tokie momentai greičiausiai ir negalėtų apsieti be emocijų. Žmonės piktinasi, kad Lietuvoje be priežasties atiminėjami vaikai. Kokia buvo situacija? Kiek laiko truko tas konfliktas? Dėl kokių priežasčių buvo nuspręsta, kad vaikas augs ne su mama, o su tėčiu?

– Tai yra ne vienerių metų klausimas. Ta situacija nevienareikšmė. Paslaugos šeimai buvo teikiamos ne pirmus metus. Po tam tikro laiko praėjusiais metais teismas, įvertinęs visas aplinkybes, priėmė sprendimą keisti vaiko gyvenamąją vietą ir sudaryti bendravimo tvarką su mama.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar buvo nesirūpinama baziniais vaiko poreikiais?

– Buvo informacijos apie galimą smurtą prieš vaiką.

– Koks mamos santykis su Vaiko teisių tarnyba? Ar buvo bendradarbiavimas?

– Būtų sunku pakomentuoti, vertinti. Tačiau vaiko perdavimo metu buvo sunku susitarti, buvo sunku bendradarbiauti. Tas vaiko paėmimas su policija parodo, kad buvo sunku susitarti.

– Situacija, kurią matėme, atrodė labai sudėtingai. Vaikas šaukė, verkė, krito ant žemės. Ar bandysite dar svarstyti, ar buvo galima geriau kažką padaryti paėmimo metu?

– Yra pavedimas kreiptis į policiją. Jie filmuoja kiekvieną situaciją. Ir ši situacija turėjo būti filmuojama. Surinksime visą informaciją tiek iš specialistų, tiek iš veikusių šioje situacijoje. Peržiūrėsime visą filmuotą medžiagą ir įvertinsime visus veiksmus. Pažiūrėsime, ką galėjome daryti vienaip ar kitaip, ką galėjome daryti kitaip. Išsiaiškinsime užsienio šalių praktiką, kaip veikti sudėtingose situacijose, kaip pasiruošti situacijoms, kai tėvai nebendradarbiauja. Noriu pasakyti, kad tokios situacijos yra itin retos. Didžioji dalis situacijų, kai mes reaguojame ir atvykstame į įvykio vietą, tėvai būna apsvaigę nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio, kai nebegali pasirūpinti savo vaiku. Tada mes kalbamės su jais, kalbamės su vaiku. Klausiame, kas šiuo metu gali pasirūpinti vaiku. Dažnai būna tetos, dėdės, seneliai, suaugę broliai, pusbroliai. Tada vaikas perkeliamas į saugią aplinką. Mes vertiname situaciją. Ją įvertinę susitinkame pasikalbėti su tėvais, su vaiku. Gali būti, kad nutiko kažkoks vienetinis įvykis ir nėra, ką spręsti. Būna, kad tėvai sako, kad išgyvena krizinę situaciją, netektį, skyrybas. Jie pripažįsta, kad jiems reikia pagalbos. Tada mes inicijuojame atvejo vadybą, kad pagalba būtų suteikta. Būna itin retos situacijos, kad susitikus tėvai pasakytų, kad vis dar piktnaudžiauja alkoholiu, kad nepavyksta keistis, kad reikia ilgalaikių paslaugų. Tokiais atvejais tenka organizuoti laikiną globą ir tam tikram laikui tėvams teikti intensyvią pagalbą, kad vaikas vėl galėtų gyventi šeimoje. Noriu pabrėžti, kad situacijos, kaip ši, yra itin jautrios, itin rezonuojančios, keliančios įvairius jausmus. Mes ir patys analizuojame, ką galėjome daryti kitaip. Tokie atvejai itin reti dėl savo situacijos sudėtingumo. Vaikas yra grąžinamas į socialinę erdvę, kad būtų užtikrinti visi pagrindiniai jo poreikiai.