- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažadėjo asmeninį prioritetinį dėmesį Aljanso rytinio sparno stiprinimui, sako Lietuvos prezidentas.
Po neeilinio NATO viršūnių susitikimo Briuselyje Gitanas Nausėda žurnalistams teigė, kad pavyko pasiekti įsipareigojimo, jog dar iki susitikimo Madride birželį bus imtasi žingsnių stiprinti NATO sienų apsaugą Rytų Europoje.
„Kas dar ypač svarbu, kad diskusijų dėl formuluočių metu mes sulaukėme ir asmeninio generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo patikinimo, jog jis skirs mūsų saugumui prioritetinį dėmesį visus šiuos artėjančius mėnesius. Be abejonės, ir ne tik šiuos“, – ketvirtadienį teigė G. Nausėda.
Jis pasidžiaugė, kad J. Stoltenbergo kadencija NATO vadovo pareigose pratęsta metams.
„J. Stoltenbergas yra tas žmogus, kuris mūsų regioną supranta labai gerai, jo reikmes žino puikiai ir yra pasirengęs atliepti į mūsų reikalavimus“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.
Ketvirtadienį po viršūnių susitikimo pranešta, jog tęsiantis Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje bus dislokuotos keturios naujos kovinės grupės, jas sudarys nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. karių.
Be to, aljansas didins savo apsaugos nuo cheminių ir branduolinių ginklų pajėgumus šiuose naujuose ir nuo 2017 metų Baltijos šalyse bei Lenkijoje dislokuotose batalionuose.
Į Ukrainą bus siunčiama įranga padėti šaliai apsisaugoti nuo potencialių cheminių atakų.
Pasak G. Nausėdos, į NATO valstybių vadovus kreipęsis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašė duoti tankų ir šarvuotų mašinų.
„Šiandien kad ir kaip bebūtų paradoksalu, tankai ir šarvuotos mašinos reikalingos ne kovoti su priešu, o atvežti minimalią humanitarinę pagalbą žmonėms. Turbūt sunkiai įsivaizduojami dalykai, bet šiandien tokia situacija Ukrainoje“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Rusija invaziją į Ukrainą pradėjo prieš mėnesį – vasario 24 dieną. Vakarų šalys Rusijai įvedė griežtas sankcijas, o Ukrainai tiekia paramą, taip pat ir karinę.
„Energetinės priklausomybės mažinimas – geriausias būdas nubausti Kremlių“
Energetinės priklausomybės mažinimas – geriausias būdas nubausti Ukrainą užpuolusią Rusiją, prieš Europos Vadovų Tarybos posėdį ketvirtadienį žurnalistams sakė prezidentas G. Nausėda.
„Sumažinta priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių yra geriausias būdas nubausti šią šalį už baisią agresiją prieš Ukrainą, – teigė Lietuvos vadovas. – Tai yra mūsų pareiga.“
Pasak G. Nausėdos, Lietuvai atsisakyti rusiškų energijos išteklių nėra didžiulė problema, nes ši rinka šalyje yra diversifikuota.
Vis dėlto jis teigė suprantantis, kad kai kurioms Europos Sąjungos šalims tai – probleminis klausimas, todėl jam reikia Bendrijos sprendimo.
Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad blokas, siekdamas karo Ukrainoje baigties, dar kartą turėtų sugriežtinti sankcijas Rusijai, taip didindamas spaudimą ir mažindamas finansinius išteklius tęsti agresiją.
Rusija invaziją į Ukrainą pradėjo prieš mėnesį – vasario 24 dieną. Vakarų šalys Rusijai įvedė griežtas sankcijas, o Ukrainai tiekia paramą, taip pat ir karinę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Laurinkus: V. Landsbergis priėmė sprendimų, kurie išgelbėjo Lietuvą nuo Ukrainos situacijos77
Mečys Laurinkus buvo Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo narys. Dirbo kartu su Vytautu Landsbergiu prieš tris dešimtmečius. Dabar M.Laurinkus tikisi, kad diskusijos dėl valstybės vadovo statuso V.Landsbergiui klausimo pagaliau baigsis,...
-
Parlamentarai nusiteikę dirbti ir vasarą – ketina rengti naujus antiinfliacinius siūlymus5
Nors ketvirtadienį parlamentarai susirinko į paskutinį pavasario Seimo sesijos posėdį, Seimo nariai teigia nusiteikę ir toliau tęsti pradėtus darbus. Mat kiek anksčiau valdantiesiems atmetus opozicijos parengtus antiinfliacinius siūlymus, parlamentar...
-
Opozicijos atstovai pritaria P. Gražulio apkaltai6
Valdantieji įsitikinę, kad dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi teismo kaltu pripažintam Seimo nariui Petrui Gražuliui turėtų būti inicijuojama apkalta. Visgi, ar opozicija vieningai prisidės prie to, kad apkaltos procesas P. Gražuliui pavyktų d...
-
M. Skuodis atsakė į Vokietijos kanclerio raginimus: Lietuva daro tai, ką privalo
Vokietijai kalbant apie specialias taisykles Rusijos tranzitui į Kaliningradą, Lietuvos susisiekimo ministras sako nematantis pokyčių pačios Rusijos elgesyje. ...
-
Prezidentas vyks darbo vizito į JAV4
Prezidentas Gitanas Nausėda vyks darbo vizito į JAV, jis lankysis Filadelfijoje. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: nereikia savęs gąsdinti, kad Lietuva taps pereinamuoju Rusijos kiemu
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Lietuvai Kaliningrado tranzito istorijoje negresia tapti pereinamuoju Rusijos kiemu. ...
-
P. Auštrevičius: EK galutinio sprendimo Kaliningrado tranzito klausimu dar neturi
Europarlamentaras Petras Auštrevičius tikina gavęs atsakymą iš Europos Komisijos (EK) pareigūnų dėl Kaliningrado tranzito. Pasak jo, buvo gautas patvirtinimas, kad galutinis sprendimas dėl šio klausimo nėra priimtas. ...
-
L. Andrikienė: parlamentinės diplomatijos pedalą nuspaudėme iki maksimumo7
Vertindama pasibaigusią Seimo pavasario sesiją Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė sako, kad jos vadovaujamam komitetui ji buvo įtempta: vasario 24 d. prasidėjusi masinė Rusijos ataka prieš taikią Ukrainą gerokai pakor...
-
S. Skvernelis: rudenį nebebus galima nematyti gyventojus užklupusių ekonominių sunkumų6
Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad Seimo rudens sesijoje reikės grįžti prie siūlymų, kaip padėti gyventojams, Lietuvoje daugėsiant ekonominių problemų. ...
-
S. Skvernelis ragina, kad brigada Lietuvoje atsirastų anksčiau: prabangos laukti neturime4
Lietuvos atstovams pareiškus esą pilna NATO sąjungininkų brigada Lietuvoje galėtų atsirasti maždaug iki 2027-ųjų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis ragina priimti nestandartinius sprendimus ir pagr...