G. Nausėda: NATO vadovas asmeniškai pažadėjo prioritetinį dėmesį mūsų saugumui

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažadėjo asmeninį prioritetinį dėmesį Aljanso rytinio sparno stiprinimui, sako Lietuvos prezidentas.

Po neeilinio NATO viršūnių susitikimo Briuselyje Gitanas Nausėda žurnalistams teigė, kad pavyko pasiekti įsipareigojimo, jog dar iki susitikimo Madride birželį bus imtasi žingsnių stiprinti NATO sienų apsaugą Rytų Europoje.

„Kas dar ypač svarbu, kad diskusijų dėl formuluočių metu mes sulaukėme ir asmeninio generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo patikinimo, jog jis skirs mūsų saugumui prioritetinį dėmesį visus šiuos artėjančius mėnesius. Be abejonės, ir ne tik šiuos“, – ketvirtadienį teigė G. Nausėda.

Jis pasidžiaugė, kad J. Stoltenbergo kadencija NATO vadovo pareigose pratęsta metams.

„J. Stoltenbergas yra tas žmogus, kuris mūsų regioną supranta labai gerai, jo reikmes žino puikiai ir yra pasirengęs atliepti į mūsų reikalavimus“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

Ketvirtadienį po viršūnių susitikimo pranešta, jog tęsiantis Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje bus dislokuotos keturios naujos kovinės grupės, jas sudarys nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. karių.

Be to, aljansas didins savo apsaugos nuo cheminių ir branduolinių ginklų pajėgumus šiuose naujuose ir nuo 2017 metų Baltijos šalyse bei Lenkijoje dislokuotose batalionuose.

Į Ukrainą bus siunčiama įranga padėti šaliai apsisaugoti nuo potencialių cheminių atakų.

Pasak G. Nausėdos, į NATO valstybių vadovus kreipęsis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašė duoti tankų ir šarvuotų mašinų.

„Šiandien kad ir kaip bebūtų paradoksalu, tankai ir šarvuotos mašinos reikalingos ne kovoti su priešu, o atvežti minimalią humanitarinę pagalbą žmonėms. Turbūt sunkiai įsivaizduojami dalykai, bet šiandien tokia situacija Ukrainoje“, – sakė Lietuvos prezidentas.

Rusija invaziją į Ukrainą pradėjo prieš mėnesį – vasario 24 dieną. Vakarų šalys Rusijai įvedė griežtas sankcijas, o Ukrainai tiekia paramą, taip pat ir karinę.

„Energetinės priklausomybės mažinimas – geriausias būdas nubausti Kremlių“

Energetinės priklausomybės mažinimas – geriausias būdas nubausti Ukrainą užpuolusią Rusiją, prieš Europos Vadovų Tarybos posėdį ketvirtadienį žurnalistams sakė prezidentas G. Nausėda.

„Sumažinta priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių yra geriausias būdas nubausti šią šalį už baisią agresiją prieš Ukrainą, – teigė Lietuvos vadovas. – Tai yra mūsų pareiga.“

Pasak G. Nausėdos, Lietuvai atsisakyti rusiškų energijos išteklių nėra didžiulė problema, nes ši rinka šalyje yra diversifikuota.

Vis dėlto jis teigė suprantantis, kad kai kurioms Europos Sąjungos šalims tai – probleminis klausimas, todėl jam reikia Bendrijos sprendimo.

Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad blokas, siekdamas karo Ukrainoje baigties, dar kartą turėtų sugriežtinti sankcijas Rusijai, taip didindamas spaudimą ir mažindamas finansinius išteklius tęsti agresiją.

Rusija invaziją į Ukrainą pradėjo prieš mėnesį – vasario 24 dieną. Vakarų šalys Rusijai įvedė griežtas sankcijas, o Ukrainai tiekia paramą, taip pat ir karinę.


Šiame straipsnyje: Gitanas Nausėdakaras UkrainojeNATOJensas Stoltenbergas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių