G. Nausėda: nerimauju dėl visuomenės susipriešinimo (interviu)

„Aš matau susipriešinusią visuomenę ir tai tikrai mane neramina kaip šalies vadovą“, – išskirtiniame interviu BNS sakė G. Nausėda.

Pasak prezidento, kilusios aštrios diskusijos rodo, kad „didelė visuomenės dalis norėtų jėgos semtis iš savo praeities, matyti ten didvyrius, ne vien nusikaltėlius“.

Prezidentas interviu BNS taip pat kalbėjo apie galimus mokesčių pakeitimus, planus dėl švietimo, lūkesčius dėl Seimo rinkimų, būsimą dialogą su Baltarusija, visuotinio karinio šaukimo perspektyvą, galimą karių siuntimą į Siriją, CŽV kalėjimo bylą, globalizacijos iššūkius tautinei tapatybei, LGBT asmenų teises, Bažnyčios įtaką jo sprendimams ir... galimus pokyčius Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje.

Pateikiame visą netrumpintą interviu:

– Pradėkime nuo jūsų pasiūlymo surasti papildomai 100 mln. eurų pensininkų, neįgaliųjų skurdui mažinti. Daugiau kaip trečdalis šios sumos – iš didesnio akcizo dyzeliniam kurui ūkininkams. Kai kurie žemdirbiai sako: „būtume žinoję, kad Gitanas Nausėda tai siūlys, būtume nebalsavę“, esą jiems ir taip sunku konkuruoti Europoje dėl mažesnių tiesioginių išmokų, dažnesnių sausrų, liūčių. Ką atsakytumėte ūkininkams?

– Bet kokios priemonės, kurios yra nukreiptos į mokesčių didinimą, visada turės savo oponentų. Mes iš pradžių norėjome elgtis sąžiningai ir nesiūlyti vien tų priemonių, kurios būtų patrauklios rinkėjams, o apie tas priemones, iš kurių turėtų būti finansuojamos tos patrauklios priemonės, nutylėti arba palikti spręsti kitiems. Elgėmės pagal principą, kuris įtvirtintas biudžeto svarstymo metu – jeigu siūlai kur nors didinti išlaidas, būk malonus pasiūlyti ir išlaidų finansavimo šaltinius, ką mes ir padarėme.

Taip, jūsų minėta priemonė turbūt buvo viena iš karščiausiai sutiktų. Tai nėra kažkokia visiškai iš piršto laužta priemonė, apie tai svarstyta, ir dalinis lengvatos sumažinimas jau buvo įgyvendintas praeityje. Siūlome grįžti prie šito klausimo ne tam, kad panaikintume lengvatą apskritai, bet tam, kad ją dar šiek tiek sumažintume, nes vis dėlto atotrūkis tarp normalaus akcizo dydžio ir lengvatinio akcizo dydžio yra tikrai labai didelis. Biudžetui kainuoja nemažai. Be to, skatina nelegalią degalų prekybą. Šie aspektai mums atrodo svarbūs, todėl siūlome jį svarstyti ir pateiksime savo argumentus, kodėl taip reikia daryti.

– Ponas prezidente, ar jūs nuoširdžiai tikite, kad „valstiečiai“, kurių didžioji dalis rinkėjų gyvena kaimiškose vietovėse, rinkimų metais sutiks branginti dyzeliną?

– Suprantu jūsų klausimą. Jeigu taip neatsitiks, mes visuomenei ir parodysime: buvo toks siūlymas, buvo mėginimas šių finansų sąskaita finansuoti tokius ir tokius dalykus, ir dėl to, kad tie dalykai nebus finansuojami, yra kaltas sprendimas neparemti mūsų siūlymo dėl dyzelino akcizo (lengvatos) mažinimo.

– Antra didelė jūsų pasiūlymo dalis yra darbo mokesčių lėtesnis mažinimas nei numatyta dabar. Finansų ministras, kai kurie buvę jūsų kolegos bankų ekonomistai sako, kad tai labiausiai kliudytų jaunoms, nedaug uždirbančioms šeimoms regionuose sparčiau bristi iš nepritekliaus. Ar sutinkate, kad toks šalutinis poveikis būtų?

– Mes pasisakome už tai, kad neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) būtų keliamas, tačiau ne tokiu tempu, kokiu buvo numatyta anksčiau. Tas trejų metų planas parengtas gerokai anksčiau, kai ir Lietuvos ekonomikos padangė atrodė gerokai giedresnė, dabar taip nebėra. Todėl mes siūlome pristabdyti NPD kėlimą ir panaudoti šias lėšas socialiniams projektams, kadangi viskam pinigų neužteks. Jeigu mano buvusiems kolegoms susidaro įspūdis, kad tai pakenks dalies banko klientų finansiniam pastovumui arba pajėgumui, tai yra jų nuomonė.

Tiesiog darome tai, ką privalome daryti, kadangi tai žadėjome žmonėms.

– Trečia dalis – didesnis apmokestinimas tų pajamų, kurios nesusijusios su darbo santykiais. Šį planą kritikuoja dirbantieji savarankiškai, o verslo atstovai perspėja, kad kapitalas gali pasirinkti kaimynines šalis. Kaip vertinate šią kritiką?

– Yra tam tikros tolerancijos ribos – jeigu tarifai labai ženkliai, keletą kartų viršytų aplinkinių valstybių nusistovėjusius tarifus, tikrai toks procesas yra galimas, tačiau kaip rodo Latvijos, Estijos pavyzdžiai penki ar dešimt procentinių punktų nėra tas skirtumas, dėl kurio masiškai kapitalas pradėtų judėti į vieną ar į kitą pusę.

Mes elgiamės labai nuosekliai. Žmonės iš manęs ne kartą girdėjo per rinkimų debatus, kad turėtumėme vienodinti pajamų apmokestinimą pagal dydį, o ne pagal kilmės  šaltinį – juk sakiau tai mažiausiai penketą ar aštuonetą kartų. Tiesiog darome tai, ką privalome daryti, kadangi tai žadėjome žmonėms. 

– Šie jūsų pažadai sukėlė nemažai lūkesčių, kad su skurdu ir socialine atskirtimi bus kovojama aktyviau. Bet interviu pradžioje pats pripažinote, kad kai kurie pasiūlymai gal bus ir neįgyvendinti. Kaip matuosite savo sėkmę – kur yra tas minimumas, kiek turi padidėti parama skurdžioms socialinėms grupėms, kad galėtumėte sakyti: „yra mano pergalė“, o kokie Seimo sprendimai, jūsų akimis, būtų jau pralaimėjimas?

– Aš manau, jau dabar yra pergalė, kadangi pačią pirmą savaitę mes uždavėme toną būsimai biudžeto diskusijai. Tam tikra prasme aš tikiuosi, kad šį kartą ne pro forma, o de facto biudžetas bus socialiai orientuotas. Aš neišsikėliau tikslų, kiek iš tų pateiktų įstatymų projektų turi būti priimti, kad jausčiausi patenkintas.

Mano nuomone, daug svarbiau pasiekti, kad visos politinės partijos Lietuvoje užsikrėstų gerovės valstybės tematika. Šiandien aš jau matau šito požymius. Aš čia, aišku, kalbu ne apie registravimą naujų partijų Gerovės valstybės pavadinimu – nors šiek tiek pralinksmino ir šita žinia. Kalbu pirmiausia, kad gerovės valstybės retoriką girdžiu ir konservatorių, ir socialdemokratų – galbūt liberalų lūpose dar nelabai – bet ir valstiečių žaliųjų tam tikri pasisakymai leidžia manyti, kad tai vienoje, tai kitoje srityje proveržis tikrai yra įmanomas.

Tai, apie ką kalbamės su jumis, yra tik dalis gerovės valstybės tematikos. Dar vienas labai svarbus aspektas, kuris, deja, liko nutylėtas per mūsų pradinių pasiūlymų svarstymą – Viešųjų pirkimų tarnybos įgalinimas, antikorupcinio įstatymo nauja redakcija, kuri padės gerokai efektyviau kovoti su šiuo labai blogu reiškiniu. Tikimės, kad ši diskusija taps intensyvesnė, kai ateisime į Seimą su konkrečiais teisės aktų projektais.