To nepadarius, akcentuoja prezidentas, pasitikėjimas koronaviruso sukeltą krizę sprendžiančiomis valdžios institucijomis tik didės.

„Aš manau, kad nebegalime gyventi, kada priimami sprendimai, o po to bandoma juos koreguoti atsižvelgiant į savivaldybių pastabas. Ankstyvajame etape turi būti sutarta, ar yra pakankamai pasirengta tokiam sprendimui, nes bet kokios implikacijos, bet kokie nepasisekimai ar konfliktai tik mažina pasitikėjimą valdžios institucijomis“, – pabrėžė jis.

Pasak jo, šiuo metu esama nemažai spragų Vyriausybei koordinuojant sprendimus su savivaldybėmis.

Mes turime tikrai griežtinti karantinavimo sąlygas, kadangi matome pernelyg daug pavyzdžių, kuomet jos ignoruojamos arba jų nesilaikoma.

„Turi būti skuba, bet ne skubotumas. Mes turime skubiai priiminėti sprendimus, nes situacija neleidžia mums lūkuriuoti. Kita vertus, tai neturi vykti stichiškai, neapgalvojus pasekmių ir ypač nesuderinus veiksmų su kitomis valdžios institucijomis“, – sakė G. Nausėda po susitikimo su žvalgybų vadovais.

Kartu, užsiminė prezidentas, Lietuvoje turi būti griežtinamos karantinavimo sąlygos.

„Mes turime tikrai griežtinti karantinavimo sąlygas, kadangi matome pernelyg daug pavyzdžių, kuomet jos ignoruojamos arba jų nesilaikoma“, – sakė G. Nausėda.

Numatytas pokalbis su Pietų Korėjos prezidentu

G. Nausėda sako, kad penktadienio rytą yra numatytas pokalbis su Pietų Korėjos prezidentu, su kuriuo bus aptariami šios šalies veiksmai valdant koronaviruso protrūkį bei galima Pietų Korėjos ekspertų pagalba teikiant konsultacijas.

„Su Pietų Korėjos prezidentu ketinu kalbėtis apie tai, kokios yra Pietų Korėjos sėkmės paslaptys, kokie algoritmai lėmė tai, kad, patyrusi gana ženklų koronaviruso protrūkį, ankstyvojoje stadijoje vis dėlto priėmė adekvačius, teisingus sprendimus jo plitimą sustabdė ir šiuo metu gali šiek tiek liberalizuoti gyvenimą ir visuomenės tvarkos režimą“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

Pasak šalies vadovo, tikimasi, kad Pietų Korėjos ekspertai galėtų pateikti konsultacijų.

„Mano tikslas yra, kad tai nebūtų pasikalbėjimas dėl pasikalbėjimo, bet kad tai būtų transliuota į tam tikrą ekspertų lygmenį ir galėtume pasitelkti ekspertizę konkrečių specialistų asmenyje. Nebūtinai kalbame apie fizinį atvykimą į Lietuvą. Tam pakanka elektroninio ryšio priemonių“, – sakė G. Nausėda.