Nuotoliniu būdu su edukologų, pedagogų ir tėvų atstovais susitikęs valstybės vadovas aptarė pasirengimą įgyvendinti švietime prasidedančius pokyčius.

„Simboliška, kad pasikalbėti apie Švietimo įstatymo pakeitimų įgyvendinimą virtualiai susitinkame Pasaulinę vaikų dieną, kuri Jungtinių Tautų iniciatyva minima siekiant atkreipti dėmesį į vaikų gerovę visame pasaulyje. Permainos Lietuvos ankstyvajame ugdyme – taip pat rūpinimosi vaikų gerove išdava. Atskirtis dėl ekonominių, socialinių, gyvenamosios vietos ar negalios veiksnių neturi pažeisti vaikų teisės gauti geriausią ugdymą ir švietimo pagalbą. Valstybė, žengianti socialinio teisingumo kryptimi, privalo prisiimti didesnius įsipareigojimus ir sudaryti lygiavertes galimybes vaikams gauti kokybišką ugdymą, nepriklausomai nuo to, kokioje šeimoje ar kuriame Lietuvos kampelyje jie gimė. Tikiu, kad tai padės skleistis kiekvieno gabumams, siekti geresnių mokymosi rezultatų ir ateity įgyvendinti įvairiausias svajones. Juk tai ir yra gerovės valstybės esmė“, – kalbėjo šalies vadovas, skatindamas visus susitelkti ir sukurti prielaidas kokybiškam lygiaverčio starto realizavimui.

Prezidentas pokalbyje domėjosi ugdymo įstaigų ir pedagogų pasirengimu įgyvendinti jo inicijuotus Švietimo įstatymo pakeitimus. Pasak šalies vadovo, Lygaus starto idėjai tapus kūnu, ypač didelę reikšmę įgyja tolesnis konkrečių darbų planas, todėl svarbu išgirsti situacijos vertinimą tiesiogiai – tiek iš būsimuosius ankstyvojo ugdymo pedagogus rengiančių specialistų, tiek iš jau šios ugdymo pakopos senbuvių, dirbančių ir matančių švietimo sistemos problemas ir poreikius iš vidaus.

Pokalbyje dalyvavusios Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė, Alytaus lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ vadovė Erika Poškevičienė ir Kalvarijų vaikų dienos centro „Galimybių laukas“ vadovė bei keturių vaikų mama Renata Venslovienė išsakė prezidentui savo nuomonę apie penkiamečių vaikų pasirengimą dalyvauti priešmokyklinio ugdymo, o šešiamečių – pradinio ugdymo programose.

Pašnekovių teigimu, suaugusiųjų nuogąstavimai, kad pradėjus lankyti darželį ar mokyklą iš vaikų atimama vaikystė, nepagrįsti, nes tokio amžiaus vaikai yra ypač imlūs ir jų ugdymas vyksta natūraliai, tik turi būti vykdomas kompetentingų pedagogų, skleistis žaidybinėmis formomis ir patrauklioje aplinkoje.

Prezidentas pritarė minčiai, kad svarbu nesumokyklinti vaikystės, bet paversti ją kokybiškesne vaiko įvairiapusio ugdymo požiūriu. O vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų galime grąžinti saugesnę ir laimingesnę vaikystę, pastebėti jų talentus ir poreikius, suteikti jiems galimybę bendrauti su bendraamžiais saugioje edukacinėje aplinkoje, ugdyti socialinius įgūdžius ir taip lygiomis sąlygomis su kitais vaikais pasirengti mokyklai. Daugelis ikimokyklinio ugdymo įstaigų jau turi puikias ugdymo aplinkas ir kokybiškas ugdymo programas patiems mažiausiems ir priešmokyklines klases lankantiems vaikams.

Pasak pedagogų rengimo ekspertės, naujai studijas baigusiųjų įgytos žinios ir kompetencijos yra pačios pažangiausios, tačiau labai svarbu vykdyti jau dirbančių pedagogų kompetencijų plėtros programas ir rūpintis kokybiškai vykdomomis priešmokyklinio ugdymo programomis, jas susiejant ir su pradinio ugdymo turiniu. Pokalbyje pabrėžta edukologijos tyrimų ir pedagogų dalijimosi gerąja patirtimi svarba. Taip pat atkreiptas dėmesys į tėvų ir visuomenės švietimo poreikį. Pokalbio dalyviai pabrėžė, kad visiems svarbu suvokti, jog, tik bendrai dirbdami ir keisdami mūsų visų mąstymą, galime pasiekti proveržį švietime. Juk kalbame apie Lietuvos vaikų, taigi ir apie mūsų šalies ateitį.

Valstybės vadovas gilinosi, su kokiomis ugdymo prieinamumo problemomis susiduria šeimos, gyvenančios atokesnėse vietovėse, kokių paslaugų reikia tėvams, auginantiems ikimokyklinio amžiaus vaikus, kokie pokyčiai būtini stengiantis pritraukti pedagogo specialybę rinktis motyvuotą jaunimą.

Prezidento inicijuotais Švietimo įstatymo pakeitimais nustatoma, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. bus užtikrintas visų socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokyklinis ugdymas, o visos ugdymo valandos, maitinimas ir pavėžėjimas tokiems vaikams bus apmokami iš valstybės biudžeto lėšų. Taip pat kad ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje palaipsniui, per kelerius metus, taps visuotinis, tai yra ikimokyklinio ugdymo įstaigose bus užtikrinta vieta kiekvienam vaikui, pageidaujant jų tėvams ar globėjams. Trečia – išplečiamos priešmokyklinio ugdymo nuo penkerių metų galimybės: per kelerius metus ugdymo programos ir būdai, mokymosi aplinkos bus pritaikomos jaunesniems vaikams, pedagogams bus užtikrintos galimybės plėsti kompetencijas. Įstatymo pakeitimai leidžia tėvams, atsižvelgus į vaiko individualią raidą, nuspręsti, nuo kokio amžiaus savo atžalas leisti į priešmokyklinį ugdymą, o jei šis bus pradėtas nuo penkerių, esant poreikiui, jame praleisti dvejus metus.

Ankstyvasis ugdymas pripažįstamas kaip vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių ugdymosi pasiekimų rezultatus, taip pat sprendžiantis socialinės nelygybės kuriamus iššūkius vaikų gyvenime.