- Augustė Lyberytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje viešint Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumo pirmininkui Denisui Bećirović, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog Vilnius yra pasirengęs dalintis europinės integracijos patirtimi su Sarajevu. Anot šalies vadovo, Bosnija ir Hercegovina nusipelnė šanso tapti pilnateise Europos Sąjungos (ES) nare.
Taip jis kalbėjo penktadienį susitikęs su Vilniuje viešinčiu Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumo pirmininku Denisu Bečiroviričiumi.
„Lietuvos narystė Europos Sąjungoje tapo tikra sėkmės istorija, todėl nuosekliai remiame kitų valstybių eurointegracijos siekius. Tvirtai tikiu, kad Bosnija ir Hercegovina taip pat nusipelnė šito šanso“, – pasisakyme žiniasklaidai teigė G. Nausėda.
„Lietuva, kuri mini jau 20 metų ES ir NATO narystės sukaktis, yra pasirengusi padėti savo ekspertinėmis žiniomis ir dalintis patirtimis su Bosnija ir Hercegovina“, – pridūrė jis.
Jis taip pat pabrėžė siekį plėtoti glaudesnius tarpusavio ekonominius ryšius.
„Ypač žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuose. Tikiu, kad mūsų dvišaliuose santykiuose yra dar daug neatskleisto potencialo ir aktyviau bendradarbiaudami mes galėsime būti vienas kitam dar labiau naudingi“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas akcentavo, jog, karo Ukrainoje akivaizdoje ES plėtra yra įrankis užtikrinti saugumą ir stabilumą visoje Europoje, taip pat ir Vakarų Balkanuose.
„Šio karo pasekmės žalingos tiek Vakarų Balkanų regionui, tiek visai Europai. Turime remti Ukrainą iki pergalės, tęsti sankcijų Rusijai politiką ir remti taikos derybas Ukrainos sąlygomis. Tai svarbu mūsų visų saugumui“, – kalbėjo šalies vadovas.
Susitikimo metu D. Bečiroviričius dėkojo prezidentui ir Lietuvai už palaikymą, siekiant narystės ES ir NATO.
„Norėčiau išreikšti mano ypatingą pagarbą Lietuvai už jos nuolatinę pagalbą Bosnijai ir Hercegovinai. Esam nepaprastai dėkingi už tą pagalbą, kurios sulaukėme savo kelyje į pilnateisę narystę Europos Sąjungoje bei NATO“, – sakė D. Bečiroviričius.
Bosnijos ir Hercegovinos lyderis akcentavo, jog Šiaurės Europa tapo gerokai saugesne po to, kai Švedija ir Suomija prisijungė prie NATO, o dabar atėjo laikas sustiprinti Vakarų Balkanus.
„Vakarų Balkanai yra ta silpnoji Europos saugumo architektūros grandis. Būtent dėl to labai svarbu, kad Bosnija ir Hercegovina taptų NATO nare kiek galima greičiau“, – žurnalistams sakė D. Bečiroviričius.
Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumo pirmininkas taip pat patikino, jog ir toliau rems Ukrainą.
„Bosnijos ir Hercegovinos pozicija dėl Rusijos agresijos Ukrainoje yra akivaizdi – mes ir toliau solidariai remsime Ukrainą. Bosnija ir Hercegovina tvirtai remia Ukrainos suverinamumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą“, – pasakojo jis.
D. Bečiroviričius vylėsi, jog šalys ateityje glaudžiau bendraus ne tik ekonomikos, bet ir gynybos bei kultūros srityse.
„Artimiausiu metu mes norime gilinti bendradarbiavimą tarp mūsų dviejų valstybių stiprinant mūsų ekonominius ir politinius ryšius, stiprinant gynybos ir saugumo sričių bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą švietimo, mokslo, sporto bei kultūros srityse ir kitose“, – kalbėjo Bosnijos ir Hercegovinos lyderis.
Taip pat Lietuvos parlamentui išreikšta padėka už prieš 14 metų patvirtintą rezoliuciją dėl Srebrenicos žudynių.
„Tai yra dar viena priežastis, kodėl Bosnija ir Hercegovina nepaprastai gerbia draugišką Lietuvos valstybę“, – sakė D. Bečiroviričius.
Tai – pirmasis Bosnijos ir Hercegovinos lyderio vizitas į Lietuvą.
Vėliau penktadienį D. Bečiroviričius susitiko su premjere Ingrida Šimonyte. Ji pabrėžė, kad europinė integracija yra vienintelis kelias į valstybės bei jos žmonių sėkmę, saugumą ir ekonominės gerovės augimą.
„Niekas neturi teisės stabdyti šalies, kuri pasirinko judėjimą Europinės ir Euroatlantinės integracijos link, kuri siekia tapti visateise demokratinėmis vertybėmis, pagarba žmogaus teisėms ir teisės viršenybe grįstos bendrijos nare. Lietuva visada rėmė ES plėtrą ir tvirtai palaiko Bosnijos ir Hercegovinos narystės ES siekį“, – sakė ministrė pirmininkė.
I. Šimonytė su Bosnijos ir Hercegovinos lyderiu tai pat aptarė saugumo situaciją, Rusijos karą prieš Ukrainą, būtinybę remti Kyjivą iki pergalės ir apginti taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką.
Premjerė pažymėjo, kad Lietuva puikiai mato ir supranta Rusijos keliamas grėsmes ir vis stiprėjančią hibridinę agresiją prieš visas demokratines valstybes, įskaitant Bosniją ir Hercegoviną.
D. Bečirovičius Prezidiumui pirmininkauja nuo kovo, šį kolektyvinį valstybės vadovo organą taip pat sudaro serbų atstovė Željka Cvijanovič ir kroatų atstovas Željko Komšičius.
Europos Sąjunga yra pritarusi stojimo į Bendriją deryboms su Bosnija ir Hercegovina bei pradėjusi derybas su Serbija, Juodkalnija, Albanija, Šiaurės Makedonija, Moldova ir Ukraina.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Landsbergis susitiko su Ukrainos gynybos ministru: Rusija privalo būti nugalėta
Su darbo vizitu lankydamasis Kyjive, Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu. G. Landsbergis akcentavo, kad Rusija turi būti nugalėta, o baimių – atsisakyta. ...
-
Apie šoką kėlusią URM šešėlinę politiką: pokalbis buvo vadinamas vergų turgumi4
Viešojoje erdvėje tęsiantis diskusijoms dėl ministro Gabrieliaus Landsbergio komandos nariams suteiktų atašė rangų, Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerė Inga Černiuk nesistebi, jog pastaroji istorija sulaukė tiek dėmesio ir kl...
-
G. Landsbergis: Europos šalys finansuoja virš 10 proc. Rusijos karinio biudžeto
Susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha metu Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad Europos šalys vis dar finansuoja daugiau 10 proc. 63 mlrd. eurų siekiančio Rusijos karinio biudžeto,...
-
G. Landsbergis susitikime su V. Zelenskiu: tarptautinė bendruomenė turi įsipareigoti pergalei46
Penktadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartu su Lenkijos kolega Radoslawu Sikorskiu lankėsi Kyjive, kur susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Susitikimo metu G. Landsbergis akcentavo partnerių Ukrainai teikiamos kari...
-
Mirė teisininkė, buvusi teisingumo ministrė M. Vainiutė13
Eidama 62 metus, mirė teisininkė, buvusi teisingumo ministrė Milda Vainiutė. ...
-
Politologas apie skandalą dėl L. Volkovo: rusų opozicija skaldoma neregėtai brutaliai21
Aleksejaus Navalno bendražygių ketvirtadienį paskelbta video publikacija apie neva kito opozicijos lyderio – Leonido Nevzlino – užsakytą susidorojimą su jais, sukėlė šoką visoje rusų opozicijoje ir gerokai nustebino ekspertus ir ap...
-
A. Širinskienė apie Seimo užmojus: galėčiau duoti dėl partnerystės ranką nukirsti72
Parlamentarė, „Nemuno aušros“ atstovė Agnė Širinskienė penktadienį pareiškė, kad tarpuvaldžiu Seimas bandys priimti įstatymus dėl civilinės sąjungos ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. ...
-
Lietuva ir JAV sutarė bendradarbiauti kovojant su Rusijos hibridinėmis atakomis5
Lietuva ir Jungtinės Amerikos Valstijos sutarė bendradarbiauti kovodamos su priešiškomis hibridinėmis Rusijos atakomis prieš NATO sąjungininkus. ...
-
Reaguodamas į inicidentą Latvijoje, G. Nausėda prašo paramos rotaciniam oro gynybos modeliui11
Vizito Ukrainoje metu, kalbėdamas apie sekmadienį Latvijoje nukritusį droną, prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė rotacinio oro gynybos sistemos modelio svarbą bei prašė partnerių paramos modelio įgyvendinimui. ...
-
V. Zelenskis įvardijo, ko tikisi iš Lietuvos
Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą Kyjive priėmęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad tikisi tolesnės Lietuvos paramos, pradedant kitų partnerių įtikinimu dėl pagalbos ir baigiant didesniu verslo įsitraukimu atstatant &...