Kaip pranešė Prezidentūra, susitinkant 47 valstybių lyderiams, Lietuvos vadovas taip pat pasisakys saugumo klausimams skirtoje sesijoje.

„Didžiausias dėmesys bus sutelktas į priemones, skirtas padėti Ukrainai laimėti karą ir siekti taikos jos iškeltomis sąlygomis. Taip pat sesijoje bus aptartas atsakas į hibridines grėsmes, branduolinės saugos ir energetinio saugumo užtikrinimas, kiti svarbūs klausimai“, – nurodoma pranešime.

Šis Europos lyderių susitikimas turėtų pasiųsti Rusijai aiškią žinią, jog Kišiniovas nėra paliktas vienas. Jei EPB ketvirtadienį pavyks surinkti dešimtis valstybių ir vyriausybių vadovų bendrai susitikimo nuotraukai, skirtai solidarizuotis su Moldovos provakarietiška vyriausybe, tai, kai kurių ekspertų vertinimu, bus logistinis ir politinis žygdarbis.

Didžiausias dėmesys bus sutelktas į priemones, skirtas padėti Ukrainai laimėti karą ir siekti taikos jos iškeltomis sąlygomis.

EPB yra forumas, kuriame Europos lyderiai iš ES narių ir blokui nepriklausančių šalių aptaria bendras strategines grėsmes. Tokios kandidatės į ES nares kaip Moldova – ekonomiškai silpna buvusi sovietinė respublika – narystę šiame forume vertina kaip tarpinę stotelę kelyje į Briuselį.

Be 27 ES narių, pakviesta dar 20 lyderių iš įvairių strateginių interesų turinčių šalių: Jungtinės Karalystės, Turkijos, Šveicarijos, Islandijos, Serbijos, Armėnijos ir Azerbaidžano.

Praėjusių metų spalio mėnesį Prahoje vykusiame pirmajame EPB aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavo 44 lyderiai, o nuo tada prisijungė ir Andora, Monakas bei San Marinas.

Antrajame susitikime taip pat gali pasirodyti Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ką tik grįžęs iš diplomatinės kelionės į Arabų lygą Saudo Arabijoje ir Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Japonijoje. Ukrainos lyderio kelionių planai niekada iš anksto neatskleidžiami.

2022 metų birželį ES suteikė Ukrainai ir Moldovai oficialų kandidačių statusą, o dabar abi šalys ragina paspartinti procedūras, kad priartėtų prie narystės bloke.