Susitikime Europos valstybių vadovai dalijosi mintimis apie Vidurio ir Rytų Europos plėtros iššūkius, susijusius su vidutinių pajamų spąstais bei lėtėjančiu ekonomikos augumu pasaulyje. Lyderiai sprendė, kokios priemonės padėtų užtikrinti tvarų valstybių ekonomikų augimą.

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad didžiausią potencialą ekonomikos augimui mato pritaikant žaliąsias technologijas ir skatinant skaitmenizavimą tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose. Šie procesai turi būti nukreipti į gyventojų gerovės skatinimą, paremti inovacijomis ir efektyvios energijos gavyba.

Kaip praneša Prezidento komunikacijos grupė, prezidentas parėmė Europos Komisijos pasiūlytą naująjį „Žaliąjį susitarimą" („Green deal"), kuris, pasak G. Nausėdos, pareikalaus Europos valstybių mobilizacijos, pokyčių šalių įstatymų bazėse ir atitinkamų finansinių išteklių.

„Matome Europą, besivadovaujančią šiuo drąsiu susitarimu, ir tikime jo sėkme. Vis tik turime užtikrinti, kad trečiosios šalys, pateikdamos energiją į rinką, gamins ją besiremdamos aukščiausiais aplinkosaugos standartais ir inovatyviomis gamtai draugiškomis technologijomis“, – teigė prezidentas.

Tikiu, kad mūsų pagrindinis tikslas Europoje yra modernios, gamtai draugiškos, klimatui neutralios, integruotos ir skaitmenizuotos rinkos plėtra.

Jis priminė, kad „Žaliojo susitarimo" Europa paskatins kurti ir plėtoti aplinkai palankų verslą, inovacijas, gamybą, sveikatos apsaugą. Tai bus visiškai naujos kokybės ekonominis etapas, kuris pareikalaus naujos kartos lyderystės gebėjimų, kartu turintis potencialo tapti naujos visuomenės ir naujai traktuojamos gerovės pradžia.

Lietuvos vadovas kalbėjo ir apie skaitmenizacijos plėtrą bei jos keliamus iššūkius.

„Nors skaitmeninių technologijų plėtra žada efektyvesnius procesus daugelyje sričių, neturime pamiršti technologijų saugumo klausimo. Neretai inovacijos plinta greičiau nei mūsų kritinis mąstymas, todėl susiduriame su augančiomis kibernetinio ir hibridinio saugumo grėsmėmis“, – pridūrė prezidentas.

G. Nausėda pasidžiaugė, kad Lietuvai puikiai sekasi susidoroti su kibernetinėmis grėsmėmis, turint vieną pažangiausių Europoje kibernetinio saugumo centrų Kaune. Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuva jau žengia skaitmeninės ateities keliu, kurdama reguliuojamų finansinių technologijų bazę.

„Tikiu, kad mūsų pagrindinis tikslas Europoje yra modernios, gamtai draugiškos, klimatui neutralios, integruotos ir skaitmenizuotos rinkos plėtra“, – sakė prezidentas.

Antradienį Lietuvos vadovas taip pat planuoja pasimatyti su Japonijos tarptautinio banko atstovais, Sakartvelo ministru pirmininku ir dalyvauti Pasaulio ekonomikos forumo penkiasdešimtmečiui skirtoje vakarienėje su forumo įkūrėju Klausu Schwabu.