G. Nausėdos ir I. Šimonytės rinkimų sąskaitos smarkiai išaugo paskutinėmis dienomis

Gitano Nausėdos ir Ingridos Šimonytės rinkimų sąskaitos smarkiai išaugo paskutinėmis dienomis prieš antrąjį turą, rodo viešos deklaracijos.

Kandidatai lėšas galėjo rinkti iki gegužės 24 dienos, penktadienio.

Per paskutines tris dienas G. Nausėda surinko daugiau kaip 70 tūkst. eurų, o I. Šimonytei paskutinę dieną konservatorių partija pervedė 140 tūkst. eurų.

Viešai skelbiamais negalutiniais duomenimis, rinkimams I. Šimonytė sukaupė 696 tūkst. eurų, iš jų 470 tūkst. skyrė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Išrinktasis prezidentas G. Nausėda sulaukė 290 tūkst. eurų paramos, didelę dalį pinigų skyrė verslininkai, įmonių vadovai. Tarp gegužės 13 ir 24 dienų fiziniai asmenys jam pervedė daugiau nei 100 tūkst. eurų, apie 70 tūkst. skirta per paskutiniąsias tris dienas prieš antrąjį turą, kai dar buvo galima aukoti.

Didžiąją dalį per dvi savaites G. Nausėdos surinktų pinigų sudarė aukos iš 28 asmenų, parėmusių kandidatą tūkstančiu eurų arba daugiau.

I. Šimonytei tarp pirmojo ir antrojo turo paaukota beveik pusė milijono eurų.

G. Nausėdos rėmėjai teigia siekę konkurencijos

BNS kalbinti G. Nausėdos didesnieji rėmėjai tvirtino prieš antrąjį turą mobilizavę paramą siekdami užtikrinti lygesnę šio kandidato konkurenciją prieš partijos remiamą I. Šimonytę. Tuo metu rėmusieji I. Šimonytę norėjo matyti daugiau palaikymo ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir reklamos viešosiose erdvėse.

G. Nausėdai po 5 tūkst. eurų skyrė „Vikondos“ akcininkė Jolanta Blažytė, taip pat šio koncerno generalinis direktorius Mindaugas Snarskis.

Koncerno perduotame komentare BNS J. Blažytė sakė, kad paramą paskatino „neteisingumo jausmas“, taip pat asmeninės savybės ir kompetencijos, t. y. „aukštas intelektas, tokia pat aukšta vidinė kultūra, strateginis požiūris į problemų sprendimą ir gebėjimas žmones vienyti, o ne skaldyti“.

„Kandidatai konkuravo absoliučiai nelygiavertėmis finansinėmis sąlygomis – Gitano Nausėdos konkurentės rinkimų biudžetas buvo maždaug tris kartus didesnis“, – teigė verslininkė.

Anykščių savivaldybės tarybos narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Lukas Pakeltis, vadovaujantis įmonei ESSPO, buvo tarp dosniausių aukotojų. G. Nausėdai jis sako skyręs 8 tūkst. eurų „vardan demokratijos“. Anot anykštėno, G. Nausėdai „buvo nepalyginamai sunkiau be partinės paramos konkurencingai ir garbingai sudalyvauti rinkimuose“.

„Tikiuosi, parama nenuėjo veltui“, – tvirtino jis.

„Gerai pažįstu Gitaną Nausėdą. Žinau, kad vieną kandidatą rėmė partija, kitas kandidatas ieškojo paprastų rėmėjų. Tai, kad sąlygos būtų lygios, užtikrinta konkurencija, parėmiau“, – teigė ir Jurgis Rubaževičius, investicijų valdymo bendrovės „Žabolis ir partneriai“ partneris, G. Nausėdos kampanijai skyręs 5 tūkst. eurų.

Tarp G. Nausėdos rėmėjų – 7 tūkst. eurų paaukojęs bendrovės „IG sprendimai“ vadovas ir akcininkas Gintaras Mazaras, 6,5 tūkst. pervedęs advokatas Ramūnas Širvys. Jie tvirtino parėmę kandidatą, nes jo programa buvo priimtiniausia, ir tikėdami, kad tai geriausias pasirinkimas.

4,9 tūkst. eurų išrinktajam prezidentui skyręs „Geco investicijos“ Vystymo vadovas Valentinas Belousovas BNS tvirtino, kad tai jo „asmeninis, kaip piliečio, pasirinkimas“. 5 tūkst. eurų pervedė buvęs Kauno tarybos ir buvęs Vičiūnų grupės valdybos narys Tomas Bagdonavičius, šiuo metu vadovaujantis „Linas Agro“ verslo analizės padaliniui.

4,5 tūkst. eurų skyręs bendrovės „Baltijos birža“ direktorius Stanislovas Vaiciukevičius sako G. Nausėdą pažįstantis daugiau nei du dešimtmečius ir rėmęs jį ne tik finansiškai, bet ir telkdamas rinkėjų palaikymą. 4 tūkst. eurų tuometiniam kandidatui pervedė ir bendrovės „Orkla Care“ vadovė Jūratė Piragienė.

Informacija apie TS-LKD paramą nebebuvo aktuali

I. Šimonytės štabas tarp pirmojo ir antrojo turo viešai informavo apie priimtą 330 tūkst. eurų TS-LKD paramą, tačiau apie antrąją partijos paramos dalį – 140 tūkst. eurų, gautus prieš antrąjį turą, pranešta nebuvo.

I. Šimonytės rinkimų štabo vadovas Paulius Lukauskas sako, kad informuojant apie pirmąją paramos dalį norėta „pakviesti konkurentus taip pat pasidalyti tais dalykais“, o paaiškėjus rinkimų rezultatams, jo teigimu, informacija apie partijos paramą tapo nebeaktuali.

„Platindami pirmąjį pranešimą spaudai, mes puikiai žinojome, kokios yra išlaidos padarytos, tiesiog jas anonsavome, pateikėme detalią ataskaitą. Lygiai tą patį galėjome padaryti ir po antrojo turo, su ta antrąja injekcija. Bet ar jūs matote prasmę daryti tai, kai jau prezidento rinkimų rezultatai aiškūs, antrąjį pranešimą spaudai platinti gegužės 28-ąją, ar ta informacija būtų kam nors aktuali ir įdomi?“ – BNS svarstė jis.

Tarp privačių I. Šimonytės rėmėjų, skyrusių didesnes sumas prieš antrąjį turą – Vilniaus notarė Danguolė Bieliūnaitė, pervedusi 8 tūkst. eurų, įmonės „Roquette Amilina“ generalinis direktorius Edvinas Bernotas, skyręs I. Šimonytei 4,5 tūkst. eurų. Jis sakė, jog I. Šimonytė jau buvo pademonstravusi gebėjimus tvarkytis su viešaisiais finansais.

„Įsivaizduoju, kad ji būtų tinkama ir patikima prezidentė, kuri galėtų tvarkyti savo valstybės reikalus“, – BNS sakė E. Bernotas.

Finansų konsultantas Karolis Pocius, paaukojęs kandidatės kampanijai 4 tūkst. eurų, BNS teigia siekęs „paremti demokratiją, kuriai būtinas valdžių atskyrimas ir nuomonių įvairovė“.

„Antra, norėjau, kad informacija apie ją kaip apie naują, progresyvią kandidatę išeitų už socialinių tinklų „burbulo“ ribų, pasiektų Lietuvą ir sukeltų naujų minčių. Noras keistis ateina palaipsniui ir tikiu, kad žinutė papuolė į gerą dirvą“, – tvirtino K. Pocius.

G. Nausėda prezidento rinkimų antrajame ture surinko 65,68 proc. balsų, už I. Šimonytę balsavo 33,04 proc. rinkėjų.

G. Nausėda prezidento pareigas pradės eiti po inauguracijos liepos 12-ąją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Programuotojams iš Indijos vienodai šviečia, Vokietija ar Lietuva. Kai kurie pasirinks pagal pinigus. Kiek jiems reikėtų mokėti?"Labai kvalifikuoti darbuotojai iš ES nepriklausančių šalių, ieškodami darbo užsienyje, akivaizdžiai vis labiau pasirenka darbą Vokietijoje. Pagal federalinės migracijos ir pabėgėlių tarnybos (BAMF) antradienį paskelbtą balansą, 2018 m. Vokietijos valdžios institucijos Vokietijoje suteikė apie 27 000 imigrantų ES mėlynąją kortelę. Tiek nebuvo niekada anksčiau.

Kęstas

Kęstas portretas
Tuo pačiu metu Vokietija buvo Europos Sąjungos lygos lentelės viršuje, nuo ES mėlynąją kortelę įgyvendinusios schemos įvedimo 2012 m. rugpjūčio mėn. Vokietijos valdžios institucijos išdavė beveik 104 000 mėlynųjų kortelių aukštos kvalifikacijos imigrantams. Maždaug trečdalis jų yra iš Indijos. Paprastai ES mėlynoji kortelė skiriama trečiųjų šalių universitetų absolventams, kurių darbo užmokestis yra ne mažesnis kaip 53 600 eurų. Gydytojams, inžinieriams ar mokslininkų profesijų atstovams net pakanka mažiausiai 41 808 eurų bruto darbo užmokesčio." Tiek turi pasiruošti mokėti Lietuvos darbdaviai, jei nori mažomis algomis išvaikytų lietuvių specialistų pamainą atsivežti iš užsienio. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

Tai kad ne dėl Šimonytės )

Tai kad ne dėl Šimonytės )  portretas
Kaip galima meluoti ir vadinti save ,, nepriklausoma,, kandidate , jei dalyvauji vidiniuose konservatorių partijos reitingavimuose ir dar priimi partijos finansinę paramą ? Džiugu, kad piliečiai po truputį pradeda girdėti konservatorišką melą , šiuo atveju dėl ,, nepriklausomumo ,, .Mano tokia nuomonė ir aš meluojančių nerenksiu )
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių