Tą patvirtino išrinktas socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, nors Darbo kodeksas – jo pirmtako ir jo bičiulių produktas.

Nuopuolį išgyvenantys socialdemokratai ne tik prastai pasirodė pastaruosiuose Seimo rinkimuose, tapę valstiečių žaliųjų valdančiosios koalicijos partneriais, jie iki šiol buvo beveik negirdimi. Nuo gegužės 6-osios pareigas pradėjęs eiti naujasis pirmininkas žada daug permainų partijoje ir koalicijoje. Kol kas permainos prasidėjo nuo apsižodžiavimo su premjeru. Pareiškęs, kad susitikęs su Sauliumi Skverneliu kalbėsis ne tik apie socialdemokratų prioritetus, bet ir apie bendravimo santykius, iš pastarojo išgirdo pasiūlymą susivokti kuo tapo, nekelti sąlygų, grįžti į realybę ir tik tada bus galima kalbėtis.

Apie tai – Nemiros Pumprickaitės pokalbis su G. Palucku LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“.

– Ar jūs sugrįžote į realybę, susivokėte, kuo tapote?

– Aš, tiesą sakant, nebuvau niekur išėjęs, tvirtai jaučiuosi, abiem kojomis ant žemės. Ir vertinu apskritai šitą apsižodžiavimą kaip praeitą etapą, tam tikrą emocinį proveržį.

– Emocijų proveržis, sakote, bet emocijas valdyti irgi – gero tono ženklas ir savo solidumo pateikimas. Kita vertus, mes vis kalbame apie Lietuvoje klestinčią patyčių kultūrą. Ar jums neatrodo, kad šitas jūsų pokalbis buvo labai arti to?

– Premjeras yra labai įtakingas žmogus. Tai, matyt, suteikia tam tikrą pasitikėjimo kreditą ir tam tikrą moralinę teisę, kaip aš įsivaizduoju, premjerui galbūt mažiau patyrusį kolegą pamokyti arba padalyti patarimų. Bet noriu pasakyti, kad politikoje jau esu 14 metų, todėl tikrai daug dalykų suprantu ir išmanau bendravimo politikoje tradicijas.

– Jūs sakėte, kad LVŽS teks išgirsti ir priimti jūsų politinius prioritetus. O jūs patys žinote, kokie yra tie socdemų politiniai prioritetai? Ką jūs įvardytumėte kaip prioritetus?

– Matote, aš žinau, bet čia ir yra esmė, kad reikia pirmiausia susitarti ir išsiaiškinti su frakcija, nes, galų gale, visi tie politiniai prioritetai turi būti realizuojami Seime ir vyriausybėje. Būtų neatsakinga improvizuoti dėl kai kurių dalykų, bet aš galiu tiesiai šviesiai pasakyti, kad mūsų prioritetai yra tai, ko mums nepavyko nuveikti per 4 kadencijos metus: socialinė atskirtis, jos sumažinimas, pajamų nelygybė, efektyvesnė regioninė politika ir emigracija.

– Bet valstiečiai žalieji sako tuos pačius prioritetus.

– Čia ir yra mūsų privalumas, kad mes turime daugiau darbo patirties vyriausybėse ir Seime. Priemonių plane yra numatyta keli šimtai priemonių, ne visos jos yra prioritetinės. Tai mes norime padėti koalicijos partneriams išryškinti prioritetus, kurie yra ir mūsų prioritetai.

Jeigu darbai skirsis nuo pažadų, visuomenei tai tikrai nepatiks.

– O kas jums sakė, kad „valstiečiai“ nori jūsų pagalbos tuos prioritetus įgyvendinant?

– Aš tikiuosi to geranoriškumo, nes jo tikrai netrūko, kai formavome koaliciją. Mes kalbėjome apie „kairiąją darbotvarkę“ Lietuvai ir kol kas šis įsipareigojimas buvo įtvirtintas raštu. Mūsų kaip partnerių bendras interesas yra kažką nuveikti pagal koalicinę sutartį. Jeigu darbai skirsis nuo pažadų, visuomenei tai tikrai nepatiks.

– Jau skiriasi.

– Mes antrą kartą tos klaidos tikrai nekartosime. Aš apie tai ir kalbu. Tiesą sakant, yra sužadinti milžiniški lūkesčiai.

– Jeigu mes dabar pradėtume galvoti, kas čia tokio gero yra nuveikta valdančiųjų rankomis, tai turbūt nelabai ką surastumėme. Socdemai atrodo tarsi tylios pelės: po stalu sėdi, tyli, „valstiečiai“ kažką veikia, bet nieko tokio įspūdingo, ką žadėjo, nenuveikė. Ar jūs esate įsitikinęs, kad jūsų partijai vieta šitoje koalicijoje?

– Mes tikrai pasistengsime, kad, pirmiausia, mūsų koalicinis bendradarbiavimas būtų efektyvesnis. Galiu atskleisti tai, apie ką šnekėjau ir rinkimų kampanijos metu – prioritetai, kurie šiandien skamba viešojoje erdvėje, mūsų galva, yra mažareikšmiai. Per ateinančius keletą mėnesių turime surasti sklandų, efektyvų bendradarbiavimą ir aiškumą, kaip tie rinkimų pažadai atsispindi vyriausybės programos realizavimo etapuose: kas atsitiks 2018 metais, kas numatoma ir atsispindi biudžete, kokie teisės aktų projektai siūlomi dėl mokesčių pertvarkos, dėl aukštojo mokslo reformos, dėl Darbo kodekso.

– Taigi Darbo kodeksą jau tuoj priimsite.

– Darbo kodekso pateikimas bus kitą savaitę, bet iki priėmimo dar laukia pakankamai ilga diskusija.

– Palaukite, jūs norite pasakyti, kad dar nesutarta dėl Darbo kodekso? Supratau, kad premjeras pranešė, jog jau viskas sutarta?

– Dėl Darbo kodekso tikrai nėra sutarta. Jūs puikiai žinote, kad Trišalėje taryboje buvo susitarta, jeigu tai galima pasakyti, dėl 39 nuostatų, tuo metu 17 yra iškritusios. Pateikimas, aš tikiu, įvyks, nes frakcijos tikrai buvo susitarusios, bet iki priėmimo dar bus ilga diskusija. Pati LVŽS frakcija nėra vieningos nuomonės.

– Bet šitam variantui socdemai nenusiteikę pritarti?

– Socdemai tikrai registruos pataisas. Tai yra akivaizdu.

– Tai tada dar kartą perklausiu, jeigu jūs norite susitarti, ar yra kažkoks terminas, kažkokia riba, iki kada jūs dar galite tartis? Ir ar jūs apskritai svarstote apie pasitraukimą nepavykus susitarti, ar ne?

– Tuos dalykus mes jau turime aptarti iki rudens, iki biudžeto projekto pateikimo vyriausybei. Bet jeigu tokio sutarimo nepavyks surasti, ne nuo manęs kaip partijos pirmininko priklausys koalicijos likimas, o nuo partijos, nes iš apačios kyla nemenkas nepasitenkinimas ir judėjimas. Šitas klausimas rudenį mūsų politinėje darbotvarkėje tikrai iškils visu aštrumu.

– Jūs vis sakote, kad mes nepadarėme to, nepadarėme to, bet kokios, jūsų manymu, priežastys nulėmė, kad dabar socdemai yra tokio trečiojo brolio vaidmeny? Tik nesakykite mes, nes mes – tai oras, o partija – tai gyvi žmonės. Kas, jūsų manymu, labiausiai prisidėjo, kad partija išgyvena tokį nuosmukį?

– Yra keletas dalykų. Tai yra demokratijos stoka. Partijos nuomonė, tarkime, dėl Darbo kodekso, yra ganėtinai kategoriška: mums tai netinka, mums tai nepatinka, tai tikrai nenaudinga paprastam dirbančiam žmogui. Tai rodo ir visuomenės apklausos. Bet visuomenės balso kažkaip mūsų viršūnės neišgirdo, galbūt nenorėjo išgirsti, ar tiesiog nebuvo instrumento paklausti partijos. Tie visi dalykai dėjosi, dėjosi ir susidėjo į vieną labai sunkų krepšį, kurio mes nesugebėjome panešti.

– Kalbate labai uždegančiai, žiūrėsime kaip jums seksis. Dar vienas mano klausimas. Jūsų pirmtako santykiai su prezidente, jeigu pasakyčiau, kad nesusiklostė, tai pasakyčiau labai švelniai. Kokie yra jūsų santykiai su prezidente, ar jie apskritai yra?

– Čia aš esu atviras – santykių nėra. Tikiuosi, kažkokie santykiai bus, tiek, kiek prezidentė bendrauja su politinių partijų vadovais. Kol kas santykių nėra, bet aš pasistengsiu, kad tie santykiai būtų geri.

– Ar jūs neplanuojate susitikti, gal ji nepriima jūsų, kaip ir premjeras?

– Matote, aš jau planavau susitikti su premjeru. Štai kas išėjo. Man karūna nenukris, aš palauksiu kvietimo. Tada, kai bus laikas, kai bus reikalas, tuomet susitiksime ir pabendrausime ir užmegsime santykius.

– Tai linkiu jums sėkmės.

– Labai ačiū, jos tikrai prireiks.