Finansų ir ekonomikos ministrų Tarybos posėdyje ministrė G. Skaistė pažymėjo, jog Europai ir Vakarų partneriams demonstruojant paramą Ukrainai, būtina toliau plėsti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.

„Per kelias pastarąsias dienas Europos Sąjunga, koordinuojantis su Vakarų partneriais, priėmė keturis finansinių ir ekonominių sankcijų Rusijai paketus. Tai yra aiškus ir stiprus mūsų susitelkimo ir paramos Ukrainai ženklas. Sankcijos turės ženklų neigiamą poveikį Rusijos finansų sektoriaus stabilumui ir ekonomikai – pirmuosius to ženklus jau matome. Nors padaryta nemažai, turime ir toliau plėsti sankcijų apimtis tiek Rusijai, tiek ir Baltarusijai – siekiant kuo labiau sumažinti agresorių galimybes finansuoti karo veiksmus“, – teigė G. Skaistė.

Anot finansų ministrės G. Skaistės, dalies Rusijos bankų atkirtimas nuo tarptautinių mokėjimų sistemos SWIFT yra svarbus pirmas žingsnis, tačiau siekiant sisteminio efekto būtina plėsti sankcionuojamų Rusijos bankų sąrašą, įtraukiant visus pagrindinius šalies bankus, ir į jį įtraukti Baltarusijos finansines įstaigas.

Be to, turime būti vieningi ir parodyti, kad tarptautinėje bendruomenėje nėra vietos agresoriams. Lietuva laikosi pozicijos, kad Rusijos ir Baltarusijos narystė tarptautinėse finansų institucijose, tokiose kaip Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas, turi būti suspenduota neribotam laikui, taip užkertant prieigą prie šių institucijų finansinių resursų.

Pasak G. Skaistės, nors finansinės sankcijos yra veiksmingos, vien jų nepakanka. ES, kartu su Vakarų partneriais, turi ruošti sektorines ekonomines sankcijas, apimančias svarbiausius Rusijos ekonominius sektorius, įskaitant žaliavų ir energijos eksportą.

Ministrė taip pat akcentavo, kad tarptautinė bendruomenė privalo visais būdais remti Ukrainą – tiek sutelkiant finansinę pagalbą, tiek tiekiant šaliai karinę įrangą ir humanitarinę pagalbą. Šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį vaidina tarptautinės finansų institucijos ir plėtros bankai, šiuo metu rengiantys reikšmingą finansinės pagalbos Ukrainai paketą.