Toks sprendimas priimtas įvertinus duomenis, surinktus ikiteisminiame tyrime dėl piktnaudžiavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, prekybos poveikiu, dokumento suklastojimo ir papirkimo.

Šį tyrimą kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba.

Šiuo metu pareigūnų turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys P. Gražulis nuo 2015 m. gegužės iki 2017 m. vasario, veikdamas uždarosios bendrovės „Judex“ interesais ir siekdamas turtinės naudos, galimai piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą.

Seimas, išklausęs generalinio prokuroro, ketina sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuri spręs, ar leisti Seimo narį P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Mišrios Seimo narių grupės narys P. Gražulis generalinio prokuroro E. Pašilio kreipimąsi į Seimą, prašant panaikinti jo teisinę neliečiamybę, vertina kaip politinę bylą.

Konstitucijoje yra įtvirtinta nuostata, kad be Seimo sutikimo Seimo narys negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo į Seimą gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.

Nesiima spręsti, ar yra pagrindas apkaltai

Generalinis prokuroras, paprašęs Seimo leisti patraukti parlamentarą Petrą Gražulį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę, nesiima spręsti, ar yra pagrindas šio Seimo nario apkaltai.

„Manau, kad Seimas turi galimybę spręsti dėl įgaliojimų panaikinimo ir leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o koks sprendimas bus priimtas..., ne kartą teko kreiptis į Seimą - visaip buvo. Dėl apkaltos negaliu pakomentuoti, sudėtinga būtų spręsti, ar jai užtenka pagrindo. Ikiteisminio tyrimo duomenų pakanka patraukti baudžiamojon atsakomybėn, pareikšti įtarimus“, - antradienį  žurnalistams sakė generalinis prokuroras E. Pašilis.

Pasak jo, P. Gražulis įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, ir už tai numatyta griežta atsakomybė. „Yra numatyta daugiau nei 6 metai laisvės atėmimo, atsakomybė yra griežta, bet, visų pirma, sulaukime, ar Seimas leis patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, - sakė E. Pašilis.

Jeigu Seimas neatimtų P. Gražulio teisinės neliečiamybės, byla, pasak jo, atsidurtų aklavietėje.

„Pagrindinis  įtarimas, kurį norima pareikšti, yra piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, kas tikrai nesiderina su Seimo nario statusu, yra atstovaujami vienos bendrovės interesai, galimai padarant didelę žalą Lietuvos valstybei, Seimo autoritetui. Buvo naudojamasi bendrovės mašina, pilami degalai, perkami bilietai, atstovaujama įvairiose institucijose, siekiant turtinės naudos tiek sau, tiek bendrovei, kas nesuderinama su Seimo nario statusu", - žurnalistams sakė E. Pašilis.

Spręs 12 parlamentarų komisija

Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją, kuri spręs, ar patenkinti generalinio prokuroro E. Pašilio prašymą ir panaikinti Seimo nario P. Gražulio teisinę neliečiamybę.

Tyrimo komisijoje dėl sutikimo P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę dirbs 12  įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių  narių.

Joje darbuosis Rimas Andrikis, Juozas Bernatonis, Rasa Budbergytė, Arūnas Gumuliauskas, Irena Hasse, Jonas Liesys, Bronislovas Matelis, Laimutė Matkevičienė, Česlavas Olševskis, Jurgis Razma, Audrys Šimas, Petras Valiūnas.

Komisijas pirmininku paskirtas parlamentaras „valstietis“ Petras Valiūnas.

Seimas pavedė komisijai tyrimą atlikti iki šių metų birželio 25 d.

Už nutarimą dėl tyrimo komisijos sudarymo balsavo 96 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 1 parlamentaras susilaikė.

„Manau, kad Seimas turi galimybę spręsti dėl įgaliojimų panaikinimo ir leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o koks sprendimas bus priimtas..., ne kartą teko kreiptis į Seimą – visaip buvo“, – antradienį žurnalistams sakė generalinis prokuroras E. Pašilis.