Anot Prezidentūros pranešimo, bendrą pareiškimą dėl pastangų pasiekti teisingą ir tvarią taiką Ukrainoje paskelbė Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkai, Lietuvos, Vokietijos, Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Švedijos bei Jungtinės Karalystės vadovai.
Lyderiai pasveikino pastarosiomis dienomis pasiektą pažangą taikos derybose.
Sutarta teikti ilgalaikę ir reikšmingą paramą Ukrainai stiprinti jos ginkluotąsias pajėgas. Jos taikos metu neturėtų viršyti 800 tūkst. karių ir būtų pajėgios ginti šalies teritoriją.
Lyderių teigimu, Europos šalių vadovaujamos tarptautinės pajėgos, veikdamos „Norinčiųjų koalicijos“ formatu ir su JAV parama, taip pat ir Ukrainos viduje, padėtų atstatyti šios šalies pajėgas, apsaugoti jos oro erdvę, užtikrinti jūrų navigacijos saugumą.
„Svarbus pasiūlymo elementas – JAV vadovaujamas paliaubų stebėjimo ir patvirtinimo mechanizmas, kuriame dalyvautų ir kitos šalys ir kuris leistų anksti perspėti apie bet kokią ataką, nustatyti atsakingą pusę ir atitinkamai reaguoti į pažeidimus, bei konflikto valdymo mechanizmas, kuris leistų siekti visoms pusėms naudingos deeskalacijos“, – teigiama pirmadienį išplatintame Prezidentūros pranešime.
Lyderiai taip pat įsipareigoja investuoti į būsimą Ukrainos ekonominę gerovę, įskaitant priemones, skirtas ekonomikos pajėgumams atkurti, abiem pusėms naudingus prekybos susitarimus, ir atsižvelgiant į būtinybę Rusijai kompensuoti Ukrainai už padarytą žalą.
Tvirtai remiama būsima Ukrainos narystė Europos Sąjungoje.
Lietuvos prezidentas su kitais Europos lyderiais išreiškė paramą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, Europos lyderiai įsipareigojo siekti, kad tarptautinės sienos nebūtų keičiamos jėga.
„Sprendimus dėl teritorijos turi priimti Ukrainos žmonės, kai bus veiksmingai įgyvendintos tvirtos saugumo garantijos“, – sakoma pareiškime.
Pareiškimo autoriai nurodo, kad tvariai taikai Ukrainoje reikalingas sutarimas dėl visų ginčijamų klausimų, todėl visos šalys turi dirbti, siekdamos rasti sprendimą. Bet kokie susitarimo elementai, turintys įtakos ES ir NATO, turi būti aptariami atitinkamai ES ir NATO narių.
„Dabar Rusija privalo parodyti norą siekti ilgalaikės taikos, sutikdama su prezidento Trumpo taikos planu, ir įrodyti savo įsipareigojimą užbaigti karo veiksmus, sutikdama su paliaubomis. Lyderiai susitarė toliau didinti spaudimą Rusijai, kad Maskva pradėtų rimtas derybas“, – nurodoma pareiškime, prie kurio kviečiamos prisidėti ir kitos valstybės.
JAV prezidentas D. Trumpas pirmadienį po pokalbio telefonu su V. Zelenskiu ir Europos lyderiais pareiškė, kad susitarimas dėl Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo yra arčiau nei kada anksčiau.
V. Zelenskis anksčiau pirmadienį teigė, kad Berlyne vykusios derybos su JAV prezidento pasiuntiniais dėl karo su Rusija užbaigimo buvo „nelengvos“, tačiau padaryta „tikra pažanga“ saugumo garantijų klausimu.
Jis palankiai įvertino Vašingtono siūlomas naujas saugumo garantijas, tačiau taip pat pažymėjo, kad tebėra nesutarimų dėl to, kokias teritorijas Ukraina turės atiduoti Rusijai.
