Seime pajudėjo valstybės tarnybos reforma: liko stažas ir ilgesnės atostogos

Ketvirtadienį po svarstymo už ją balsavo 74 parlamentarai, prieš buvo devyni, susilaikė 38 Seimo nariai. Seimas turės dar vieną kartą balsuoti dėl įstatymų pakeitimų priėmimo.

Valstybės tarnybos reformą premjerė Ingrida Šimonytė ir kiti Vyriausybės nariai vadina vienu svarbiausių šios kadencijos darbu.

Po Seimo komitetų peržiūros projekte padaryta pakeitimų, vienas pagrindinių – siūloma vis dėlto palikti priedą už darbo stažą.

„Reforma stipriai pakoreguota ir tikrai Vyriausybė nuo savo pasiūlymų stipriai nusileido net ir dėl kai kurių principinių siūlymų, pavyzdžiui, dėl tokių dalykų kaip stažo buvimo kaip papildomo faktoriaus darbo užmokestyje“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė Vyriausybės vadovė.

Ministrų kabineto teiktame projekte siūlyta atsisakyti priedo už darbą valstybės tarnyboje, tačiau svarstant projektą Seimo komitetuose pasiektas susitarimas, kad šis priedas liks, bet negalės viršyti 20 proc. pareiginės algos ir bus skaičiuojamas po 1 proc. už kiekvienus metus.

Po diskusijų komitetuose valstybės tarnautojams paliekama ir kita socialinė garantija – atostogos bus skaičiuojamos pagal ligšiolinę tvarką, tai yra skiriamos ne mažiau kaip 22 darbo dienos.

Vidaus reikalų ministerija buvo siūliusi, kad valstybės tarnautojams atostogos būtų suteikiamos įprasta Darbo kodekse numatyta tvarka – per metus ne mažiau kaip 20 darbo dienų.

Reforma stipriai pakoreguota ir tikrai Vyriausybė nuo savo pasiūlymų stipriai nusileido net ir dėl kai kurių principinių siūlymų, pavyzdžiui, dėl tokių dalykų kaip stažo buvimo kaip papildomo faktoriaus darbo užmokestyje.

Taip pat sutarta dėl naujo bazinio dydžio valstybės tarnautojų atlyginimams skaičiuoti, jį siejant su praėjusių metų šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Dabar šis dydis siekia 1785,4 euro.

Numatyta, kad vėlesniais metais, ne rečiau kaip kas dvejus metus, bus perskaičiuojamas ne bazinis dydis, o įstaigos darbo užmokesčio fondas. Perskaičiuojant bus atsižvelgiama į darbo užmokesčio tendencijas rinkoje, valstybės ekonominę situaciją ir darbo našumo pokyčius.

Dėl konkretaus įstaigos užmokesčio fondo didėjimo procento turėtų būti susitariama nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Sutartas dydis būtų fiksuojamas biudžeto įstatyme.

Anot projekto, pareigybėms, kurios turės fiksuotą pareiginės algos koeficientą (politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams, prokurorams) tokiu pačiu sutartu procentu ir tokiu pačiu reguliarumu būtų indeksuojama pareiginė alga.

Numatoma, kad priėmus valstybės tarnybos reformos paketą, nuo šių metų liepos 1 dienos turėtų didėti teisėjų ir merų atlyginimai, su nauju baziniu dydžiu bus susieti ir perskaičiuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos ir žvalgybos pareigūnų koeficientai. Visi kiti pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos, o Seimo narių, premjero ir ministrų atlyginimai padidėtų nuo naujos kadencijos.

Taip pat pertvarka siūloma stiprinti vadovų įgaliojimus, centralizuoti jų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis tvirtino, kad siūlomų pakeitimų negalima vadinti reforma.

„Tai yra pakeitimai, didžiąja dalimi susiję su valstybės įstaigų institucijų vadovų socialiniu statusu, įgaliojimais, ir taip apibendrinant galima būtų pasakyti, kad tai yra valstybės tarnyboje veikiančių institucijų vadovų darbo sąlygų koregavimo įstatymo projektas“, – sakė jis.

Anot Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovės Ritos Tamašunienės, projektais mažinamos valstybės tarnautojų socialinės garantijos, ji taps dar mažiau patraukli.

Mišrios Seimo narių grupės vadovė Agnė Širinskienė pareiškė, kad reforma bandoma sukurti „vaivorykštinių bebrų valstybės tarnybą“.

„Valstybės tarnyba sutapatinama su verslo struktūra, tačiau verslininkas rizikuoja ir už rezultatus atsako savo turtu, o valstybės tarnybos vadovas kuo atsako, savo kėde? Tai ar tikrai jis bus linkęs rizikuoti savo šilta vieta, ar tai bus esminis reformos akcentas neatsižvelgiant į valstybės institucinės patirties išsaugojimą?“ – reformą kritikavo „valstietė“ Guoda Burokienė.

Valstybės tarnyba sutapatinama su verslo struktūra, tačiau verslininkas rizikuoja ir už rezultatus atsako savo turtu, o valstybės tarnybos vadovas kuo atsako, savo kėde?

Socialdemokratas Algirdas Sysas pasigedo objektyvumo vertinant tarnautojų darbą ir nustatant jų darbo užmokestį.

„Vietoj ėjimo objektyvumo keliais atsiranda šiame įstatyme labai daug subjektyvumo, tai yra vadovas yra tėvas-Dievas, šventoji dvasia ir Dievo sūnus. Negali taip būti, turi būti aišku, ką žmogus gali uždirbti“, – teigė politikas.

Opozicijos atstovai taip pat kritikavo, kad darbo užmokesčio indeksavimas „užvėlinamas“ trejus metus.

Konservatorius Andrius Vyšniauskas reformą vadino „tikrai didžiuliu pirmu žingsniu modernizuojant valstybės tarnybą“.

Jo teigimu, siūloma nauja atlygio sistema leis valstybės tarnybą priartinti prie realaus gyvenimo ir konkuruoti su privačiu sektoriumi.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė savo ruožtu aiškino, kad ilgiau delsti su valstybės tarnybos pertvarka nebegalima – 40 proc. tarnautojų nepatenkinti savo situacija, o nuo valstybės tarnybos priklauso pačios valstybės raida.

Valstybės tarnybos reforma pernai lapkritį parlamentui pateikta tik iš trečio karto, nes projektai vis grąžinti taisyti dėl prieštaravimų Konstitucijai.

Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais.