Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, susitikime aptarti užsienio, Europos Sąjungos ir svarbiausi vidaus politikos klausimai.

Daugiausia dėmesio skirta temoms, susijusioms su saugumo situacija kaimynystėje ir pasaulyje, parama Ukrainai, Europos Sąjungos migracijos ir energetikos politikos klausimais.

„Premjerė susitikime pabrėžė, kad didelio masto regioniniai konfliktai destabilizuoja tarptautinę tvarką, taip pat sukelia naujus masinės migracijos srautus, – teigiama pranešime. – Europos Sąjunga jau ne kartą parodė, kad gali veikti vieningai ir efektyviai – tai turi daryti ir toliau: ES vienybė, politinis solidarumas ir visų valstybių narių parama vieningiems ES sprendimams didina pasitikėjimą ir stiprina ES vaidmenį pasaulyje.“

Taip pat pabrėžta Europos Sąjungos ir Lietuvos glaudaus dialogo su Jungtinėmis Valstijomis siekiant tvarios taikos svarba.

Aptardama energetikos temą premjerė paminėjo, kad Lietuvos energijos tiekimo saugumas buvo užtikrintas dar prieš karo Ukrainoje pradžią, pradėjus augti įtampai Lietuvos pasienyje: įgyvendintos papildomos priemonės užtikrinant nepertraukiamą dujų ir elektros tiekimą bei imtasi papildomų operatyvinių ir techninių infrastruktūros saugumo priemonių.

Pasak jos, Lietuva atidžiai stebi situaciją dėl Suomijos-Estijos dujotiekio jungties „Balticconnector“ nuotėkio.

„Tačiau išliekame ramūs, Lietuvos energetikos infrastruktūra yra saugi ir esame pasirengę planus įvairiems scenarijams“, – sakė premjerė.

Suomijos ir Estijos gamtinių dujų sistemų operatorės spalio 8 dieną pranešė užfiksavusios neįprastą slėgio sumažėjimą dujotiekyje „Balticconnector“ ir dėl to nutraukė dujų tiekimą juo.

Spalio 10-ąją Suomija paskelbė, kad apgadintas ne tik dujotiekis, bet ir ryšių kabelis tarp NATO narių Suomijos ir Estijos. Helsinkis pareiškė, kad „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla.

Suomijos policija antradienį paskelbė, jog, turimais duomenimis, dujotiekį apgadino nutrūkęs kinų konteinerinio laivo inkaras.

I. Šimonytė susitikime su ambasadoriais taip pat pabrėžė, kaip svarbu nepavargti ir remti Ukrainą iki pergalės: dėti visas pastangas, kad Ukraina greičiau gautų visą prašomą, reikalingą ginkluotę, galėtų stiprinti oro gynybą. Taip pat ji akcentavo, kad negalima pamiršti Rusijos atsakomybės karo Ukrainoje atžvilgiu ir toliau dirbti dėl tinkamo sankcijų taikymo tiek Europos Sąjungos viduje, tiek ir trečiosiose šalyse bei siekiant jų apėjimo prevencijos.

Pasak pranešimo, kalbėdama apie ES plėtrą premjerė pažymėjo nuopelnais pagrįstą (ang. merit-based) šalių integracijos į bendriją procesą, lygias galimybes visoms šio proceso siekiančioms šalims bei išskirtinius iššūkius patiriančios Ukrainos sudėtingą padėtį.

I. Šimonytė išreiškė lūkestį, kad Europos Komisijos rekomendacija dėl Ukrainos ir Moldovos derybų dėl narystės ES bus teigiama. 

Ministrė pirmininkė atkreipė dėmesį į išorinių ES sienų apsaugą, veiksmingos kovos su nelegaliu žmonių gabenimu bei partnerysčių su trečiosiomis šalimis stiprinimą. Ji pabrėžė būtinybę aiškiai suvokti Rusijos keliamą grėsmę ir imtis užtikrinto atsako, įskaitant gynybinių pajėgumų stiprinimą ir investicijas į gynybą.