- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įstatymas dėl kompensacijų žydams už prarastą privatų turtą leistų „išties uždaryti klausimą“, sako projektą dėl 37 mln. eurų kompensacijų už Holokausto metu nusavintą asmeninį žydų turtą pateikusi premjerė Ingrida Šimonytė.
„Kodėl šis klausimas yra svarbus? Jis svarbus ne tik kaip tam tikra moralinė skola, kurie neteko gyvybės ir turto per Holokaustą, bet taip pat kaip tam tikras Lietuvos tarptautinis įsipareigojimas. Mūsų vertinimu, šito įstatymo priėmimas leistų išties uždaryti klausimą, nustatant simbolinę kompensaciją už nusavintą turtą“, – ketvirtadienį Seime pristatydama projektą sakė premjerė.
Ji pristatė naują Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo redakciją, kuriai trečiadienį pritarė Vyriausybė.
I. Šimonytė sakė pati pristatanti projektą, nes „čia nėra jokios ministerijos, o yra Lietuvos klausimas“.
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui skirti 37 mln. eurų kompensacijų už nusavintą asmeninį žydų turtą. Už tai balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo du ir susilaikė devyni parlamentarai.
Toliau projektą nagrinės Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Užsienio reikalų komitetai, jo svarstymas Seimo posėdyje numatytas gruodžio 15 dieną.
Seimas ketvirtadienį vėliau balsuos, ar Vyriausybės siūlymui skirti 37 mln. eurų kompensacijų už nusavintą asmeninį žydų turtą pritarti po pateikimo.
Mūsų vertinimu, šito įstatymo priėmimas leistų išties uždaryti klausimą, nustatant simbolinę kompensaciją už nusavintą turtą.
Šiuo metu kompensacijos kasmet skiriamos tik už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą – 37 mln. eurų įsipareigota išmokėti per dešimtmetį, procesas turėtų būti užbaigtas iki kitų metų kovo.
Naujas kompensacijas, kaip ir ligšiolines, numatyta skirti Geros valios fondui, kuris jas išmokėtų turto savininkams bei paveldėtojams. Prašymų bus laukiama iki 2023-iųjų pabaigos, kompensacijos būtų išmokėtos per 2024–2030 metus.
Projekte siūloma, kad simbolinės kompensacijos būtų skiriamos už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą turtą, kuris priklausė iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais Lietuvoje gyvenusiems žydų tautybės asmenims.
Numatyta, kad kompensacijos būtų skiriamos, kai šie asmenys neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisės į turtą ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn, dėl Holokausto nelikus tokio turto savininkų ar paveldėtojų.
Nauja įstatymo redakcija taip pat leis 5–10 mln. eurų fondui skirti individualių prašymų dėl kompensacijos už nekilnojamąjį turtą tenkinimui. Vienam asmeniui išmokama piniginė suma nepriklausytų nuo nukentėjusiam priklausiusio nekilnojamojo turto vertės.
Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941–1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.
Lietuvos žydai ir Lietuvos žydų religinės bendruomenės patyrė kelias nekilnojamojo turto nacionalizacijas.
Ji prasidėjo pirmosios sovietų okupacijos metais 1940 metais. Vokietija, užėmusi Lietuvos teritoriją nacionalizacijos neatšaukė, o po to sekusi antroji sovietų okupacija galutinai atėmė Holokausto aukų turtą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda linkęs pasirašyti valstybės tarnybos pertvarką: Seimas atsižvelgė į pastabas
Prezidentas Gitanas Nausėda linkęs pasirašyti praėjusią savaitę Seimo patvirtintą valstybės tarnybos pertvarką, pažymėdamas, kad parlamentas atsižvelgė į nemažą dalį Prezidentūros teiktų pastabų. ...
-
Prezidentas tikisi, kad kitąmet bus išlaikytas ne mažesnis gynybos finansavimo lygis7
Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad kitų metų biudžete bus išlaikytas ne mažesnis krašto apsaugos finansavimo lygis. ...
-
G. Nausėda mato du kelius iš krizės: pirmalaikiai rinkimai arba Vyriausybės atnaujinimas7
Prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis du kelius iš kilusios krizės dėl savivaldos politikų piktnaudžiavimo išmokomis: pirmalaikius Seimo rinkimus arba Vyriausybės atnaujinimą. ...
-
Lietuva ir Lenkija papildomai perka oro gynybos raketų GROM už 20 mln. eurų
Lietuva ir Lenkija sutarė papildomai įsigyti oro gynybos raketų GROM už 20 mln. eurų, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
I. Šimonytė su Čekijos kolega aptarė Ukrainos perspektyvas dėl NATO8
Čekijoje su darbo vizitu antradienį besilankanti Ingrida Šimonytė su šios šalies kolega Petru Fiala aptarė saugumą regione, glaudesnės Ukrainos ir NATO partnerystės svarbą. ...
-
Lietuva smerkia serbų protestuotojų išpuolius prieš NATO taikdarius Kosove3
Užsienio reikalų ministerija smerkia Kosove kilusius serbų protestuotojų, kurie reikalavo nušalinti neseniai išrinktus etninių albanų merus, susirėmimus su NATO vadovaujamų taikos palaikymo pajėgų Kosove (KFOR) taikdariais. ...
-
F. W. Steinmeieris: prie Vokietijos susivienijimo prisidėjo lietuvių laisvės troškimas2
Prieš tris dešimtmečius vykęs lietuvių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos priespaudai prisidėjo prie Vokietijos susivienijimo, sako Lietuvoje viešintis Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris &Scar...
-
Seimo pirmininkė Norvegijoje aptarė dvišalius santykius, investicijas5
Su darbo vizitu į Oslą išvykusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį su Norvegijos karaliumi Haraldu V bei parlamento vadovu Masudu Garakaniu (Masudu Garakaniu) aptarė dvišalius santykius, investicijas, artėjantį NATO vi...
-
Lietuva įtraukė 15 Rusijos teisėsaugininkų į nepageidaujamų asmenų sąrašą
Lietuva į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukė 15 Rusijos teisėsaugos darbuotojų, atsakingų už opozicijos politiko Vladimiro Kara-Murzos persekiojimą, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...
-
A. Bilotaitė siūlo svarstyti galimybę kurti ES civilinės saugos fondą5
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė siūlo Europos Sąjungos (ES) lygiu svarstyti investicijas į civilinę saugą: kurti specialų fondą arba spręsti dėl privalomos BVP dalies. ...