I. Šimonytė paaiškino, kodėl ES nepavyksta susitarti dėl Rusijos atjungimo nuo SWIFT

Nors premjerė Ingrida Šimonytė ir palaiko kuo griežtesnių sankcijų įvedimą Kremliaus režimui, tokių priemonių kaip Rusijos atjungimas nuo tarptautinių mokėjimų sistemos SWIFT, Europos Sąjungos (ES) lygmeniu derinamame priemonių pakete, panašu, nebus. Kaip aiškina ministrė pirmininkė, Bendrijos valstybėms priimti sprendimus dėl ribojimų Rusijai yra sudėtingiau nei kad Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) ar Jungtinei Karalystei (JK).

„Sankcijos turi būti pačios griežčiausios, dėl kurių įmanoma sutarti. Čia aš norėčiau pabrėžti, kad, skirtingai nuo JK ar JAV, kur nacionalinių administracijų kompetencija nustatant sankcijas yra gana plati ir tiesiogiai įgyvendinama, vis dėlto, Europos Sąjungoje reikia rasti 27 valstybių narių sutarimą“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

„Tai ne visada yra paprasta, net ir tokiomis dramatiškomis aplinkybėmis“, – pabrėžė ji.

Tai ne visada yra paprasta, net ir tokiomis dramatiškomis aplinkybėmis.

Žurnalistams pasiteiravus, dėl kokių priežasčių, kai kurių kitų Europos valstybių lyderiai net ir dabartinės Kremliaus agresijos kontekste nepritaria maksimaliai griežtoms sankcijoms, premjerė rekomendavo pasiteirauti būtent konkrečių tų šalių politikų.

„Jūs turėtumėt tų kitų lyderių ir paklausti. Nes tai, kas vyksta, mūsų vertinimu, yra pakankama. Ir tai, kas vyko jau pastaruosius 14 metų, nuo 2008 m., o jeigu įvertinant ir visokias hibridines niekšybes, tai, matyt, ir ilgiau. Jau buvo pakankama, kad Europos Sąjunga būtų nusprendusi imtis įvairių sankcijų anksčiau“, – tikino ji.

Premjerė priduria, kad anksčiau nepriimti griežti sprendimai leido Rusijai sustiprinti savo pajėgumus ir kur kas drąsiau imtis agresyvių veiksmų.

„Tuo tarpu ji (ES – ELTA) leido ponui Putinui užsiauginti pakankamai didelį raumenį ir galią, todėl, kad tapo su juo susijusi gana stipriai komerciškai. Ypač per kai kurias valstybes nares. Leido neblogai užsidirbti iš prekybos su Europos Sąjunga. Dabar tą džiną sukišti į butelį yra labai sudėtinga“, – pabrėžė I. Šimonytė.

ELTA primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, jog pradeda karinę operaciją prieš Ukrainą. Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų. V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“, bet ne okupuoti Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes, priešingu atveju, pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių jos dar nepatyrė savo istorijoje“.

Reaguodami į prasidėjusį karinį konfliktą Europoje, ketvirtadienį susitinka Europos Sąjungos (ES) vadovai. EVT pirmininkas Charlis Michelis skubiai sušaukė EVT susitikimą krizei ir papildomoms ribojamosioms priemonėms aptarti. Tikimasi, kad jos turės didžiulių ir sunkių pasekmių Rusijai dėl šios veiksmų. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis pristatys papildomą sankcijų rinkinį, kurį EK ir Europos išorės veiksmų tarnyba baigia rengti, glaudžiai koordinuodamos veiksmus su partneriais.


Šiame straipsnyje: Ingrida ŠimonytėRusijaswiftESkaras Ukrainoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių