Trijų šalių politikai aptarė būtinybę stiprinti NATO ir sąjungininkų vienybę bei telkti didesnę paramą Ukrainai.

Premjerė Bukarešte akcentavo sąjungininkų vienybės svarbą siekiant Ukrainos pergalės

Taip pat trečiadienį Vyriausybės vadovė pasisakė Europos liaudies partijos (EPP) kongrese bei dalyvavo Euro-Atlantinio atsparumo centro (angl. Euro-Atlantic Centre for Resilience) diskusijoje, kurioje aptarta saugumo padėtis Juodojoje jūroje bei kiti regioninio saugumo ir atsparumo stiprinimo klausimai.

Susitikime su Rumunijos prezidentu akcentuoti bendri saugumo interesai – nuo Rusijos agresijos besiginančios Ukrainos pergalė ir bendradarbiavimas stiprinant NATO rytinio flango saugumą. I. Šimonytė pažymėjo visos transatlantinės bendruomenės vienybės ir tvirtos laikysenos svarbą siekiant Ukrainos pergalės ir Rusijos atgrasymo.

Susitikime su Suomijos kolega Lietuvos premjerė pabrėžė, kad Baltijos jūrai tampant vidine NATO jūra, regiono šalys turi maksimaliai koordinuotai veikti kartu, stiprindamos Aljanso rytinį pakraštį, o kartu ir visą NATO.

„Suomija Lietuvai – visomis prasmėmis artima partnerė ir sąjungininkė, su kuria dalijamės bendra atsakomybe už mūsų regiono saugumą ir bendru iššūkiu padedant Ukrainai atremti Rusijos agresiją ir nugalėti“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Suomija pernai pavasarį tapo NATO nare, reaguodama į Rusijos invaziją Ukrainoje.