„Labai daug NATO priklausančių valstybių remia Ukrainą įvairiais būdais, įskaitant ir ginkluotę. Dėl tos paramos yra toks posakis: „Tie, kurie daug kalba, mažai žino, o tie, kurie daug žino, mažai kalba“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Lietuvos Vyriausybės vadovė.
Jos teigimu, visko neskelbti viešai prašė patys ukrainiečiai.
„Man atrodo, ir pačios Ukrainos vadovybės atstovų prašymas, kad mes čia per daug nekalbėtume apie tai, kokią paramą Ukraina gauna“, – sakė I. Šimonytė.
Tą patį tvirtino ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Mes tai, ką galėjome ir galime, duodame, tai, ko neturime, perkame“, – apie pagalbą Ukrainai ginkluote teigė jis ir plačiau klausimo nekomentavo.
Anksčiau skelbta, kad Lietuva yra perdavusi Ukrainai oro gynybos sistemų „Stinger“, šarvinių liemenių, termovizualinių stebėjimo įrenginių. Taip pat perduota automatinių šautuvų „Kalashnikov“ ir šovinių.
Pabėgėliams iš Ukrainos teks pasitelkti savivaldybių infrastruktūrą
Premjerė teigia, kad Augant karo pabėgėlių iš Ukrainos apimtims, jų apgyvendinimui teks pasitelkti savivaldybių infrastruktūrą.
„Žmonių skaičiui didėjant, daugiau kreiptis turbūt reikės ir į savivaldybių infrastruktūrą, nes dabar daug krūvio nuima privatus verslas, žmonės savo sprendimais, bet taip bus ne visą laiką, nes žmonių daugės – dėl to neturiu jokių iliuzijų, kad bus kitaip“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.
Jos teigimu, savivaldybių išlaidos bus kompensuotos.
„Įvairios tos išlaidos – infrastruktūros adaptavimo, apsaugos, dabar sunku sugalvoti, ko iš tikrųjų reikės – kažkokių patikrinimų, dokumentų tvarkymo, tai tiesiog – tas, kurios susijusios, nes patirties jau turime su migracija, kuri buvo vasarą“, – teigė I. Šimonytė.
„Tiesa, buvo mažesnis skaičius savivaldybių, čia, tikėtina, kad tų savivaldybių gali būti gerokai daugiau – tada ir žmonės pasisklaidys, ir išlaidos pasisklaidys, bet manau, kad susitvarkysime“, – pridūrė ji.
Dabar į Lietuvą nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios yra atvykę keliolika tūkstančių pabėgėlių, jų skaičius nuolat auga.
Į Lietuvą atvykę ukrainiečiai iš pradžių apsistoti iki trijų parų gali miestuose įsteigtuose registracijos centruose, vėliau perkeliami į nuolatines apgyvendinimo vietas.
Dauguma šių vietų suteikė žmonės per „Stiprūs kartu“ iniciatyvą.
