Įvertino valdančiųjų ir prezidento santykius: tikėtina, kad trintys išryškės rudenį

Nors, politologų vertinimu, pasibaigusioje pavasario Seimo sesijoje buvo galima įžvelgti valdančiųjų ir Prezidentūros santykių sušvelnėjimą, vis tik, pažymi jie, trintys tarp dviejų valdžios institucijų sumažėjo ne savaime.

Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili atkreipia dėmesį, kad karas Ukrainoje nustelbė dalį vidaus klausimų ir daugelyje sričių suvienijo atskirus valdžios organus, tačiau, anot jos, neišspręsti klausimai nesignalizuoja apie iš esmės pakitusią Prezidentūros ir pozicijos komunikaciją. 

Vis tik parlamente taip ir liko neišspręstas kandidatūros į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus klausimas bei atstovo skyrimas į Europos Audito Rūmus. Trintys tarp dviejų valdžios institucijų išryškėjo ir opozicijos boikoto metu. Politologų nuomone, kritikos iš Gitano Nausėdos valdantieji sulaukė ir metiniame šalies vadovo pranešime. Todėl, pažymi jie, panašu, kad likę neišspręsti klausimai ir įsišakniję konfliktai gali sukelti didesnes audras dar rudenį, kadangi parlamentą pasieks svarbūs ekonominiai ir socialiniai klausimai. 

„Jei lyginti su rudeniu, santykiai yra švelnesni, bet aš nepasakyčiau, kad jie savaime švelnėja. Tiesiog tos konfrontacijos yra mažiau. Čia, be abejo, turėjo įtakos ir tarptautinė padėtis, ir pozicijų įsitvirtinimas. Tai, matyt, kol nesame priėję prie visuomenę jaudinančių klausimų svarstymo, nesame priėję prie to momento, kada prezidentui reikia išreikšti savo nuomonę padedant parašą viename ar kitame priimtame įstatyme, tai, man atrodo, yra toks savotiškas santykių tarp valdančiųjų ir prezidento status quo ir potencialūs konfliktai yra perkeliami į rudenį arba dar tolesnę ateitį“, – Eltai teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili. 

G. Burbulytė-Tsiskarishvili: santykius gali paaštrinti sudėtinga ekonominė situacija

Seimo pavasario sesijoje po užsitęsusių diskusijų parlamentarai nepritarė prezidento teikiamai Egidijaus Šileikio kandidatūrai į LAT teisėjus. Taip pat gegužę baigiantis Europos Audito Rūmų atstovo Rimanto Šadžiaus kadencijai, taip ir liko neišspręstas klausimas dėl naujojo kandidato. Vasarį ELTA skelbė, kad, jos šaltinių žiniomis, premjerė Ingrida Šimonytė prezidentui Gitanui Nausėdai į Europos Audito Rūmus pasiūlė buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą. Visgi viešojoje erdvėje taip pat svarstyta, kad tokia kandidatūra jau užprogramuota nesėkmei, – esą prezidentas G. Nausėda turi įvairių priežasčių D. Žalimo kandidatūrai nepritarti.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Vis tik, politologės nuomone, nors šių klausimų nukėlimas į rudens sesiją gali paaštrinti situaciją, kita vertus, jos teigimu, Prezidentūros ir valdančiųjų konfrontacija išryškės sprendžiant antiinfliacines priemones bei kitus, jos teigimu, jautrius klausimus. 

„Netiesiogiai šie klausimai paaštrins situaciją, bet greičiausiai tai, ką visi ir prognozuoja, kad sudėtinga ekonominė situacija, visi jautrūs klausimai, kuriuos galbūt būtų galima kaip nors išspręsti, jie dar labiau paaštrins“, – svarstė G. Burbulytė-Tsiskarishvili. 

Analogiškos nuomonės laikosi ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga. Kita vertus, jo teigimu, panašu, kad valdantieji be opozicijos paramos negalės priimti Civilinės sąjungos įstatymo projekto, todėl, atkreipia dėmesį jis, kompromisų ieškojimas gali padėti išvengti Prezidentūros ir pozicijos susirėmimo. 

Visi ir prognozuoja, kad sudėtinga ekonominė situacija, visi jautrūs klausimai, kuriuos galbūt būtų galima kaip nors išspręsti, jie dar labiau paaštrins.

„Aš manau, kad rudenį tų trinčių bus. Antiinfliaciniai klausimai, Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra sudėtingi klausimai, kai reikės derinti formuluotes. Nuo to, koks bus galutinis rezultatas, priklausys kokie ir bus santykiai su prezidentu“, – svarstė S. Spurga. 

„Bet kol kas dėl Civilinės sąjungos viskas krypsta taip, kad valdantieji vieni negali priimti tokių projektų ir atsiranda derinimas, tai, matyt, bus rastas kompromisas arba tie teisės aktai visai nebus priimti ir nebus valdančiųjų ir prezidento susirėmimo. O dėl antiinfliacinių priemonių, tai čia yra bendras darbas, (...) čia lengvų sprendimų, kaip siūlo opozicija, nėra, todėl reikės visų išminties, bendro darbo, kad problemą suvaldytume“, – pridūrė politologas. 

S. Spurga apie rastus kompromisus: tai bendravimas iš reikalo

Taip pat pavasario Seimo sesijoje nesutarimai tarp G. Nausėdos ir valdančiųjų išryškėjo ir opozicijos boikoto metu. Šalies vadovas teigė, kad susiskaldymą Seime lėmė „buldozerio principai politikoje ir beatodairiškas valdančiosios daugumos siekis „nugalėti“ oponentus bet kokiomis priemonėmis“. Taip pat Seime skaitytame trečiajame metiniame pranešime prezidentas pažymėjo, kad jo, kaip valstybės vadovo, pareiga yra prisidėti, jog tarp konfliktuojančių bei skirtingose salėse posėdžiaujančių valdančiųjų ir opozicijos atsirastų dialogas, tačiau šalies vadovas leido suprasti, kad būtent valdantieji nėra linkę įsiklausyti į oponentų teikiamus siūlymus. 

Kaliningrado tranzito klausimas, kiti dalykai privertė valdančiuosius ir prezidentą kažkiek susitaikyti, tačiau atrodo, kad vis dėlto tai bendravimas iš reikalo, o ne aktyvus, nuoširdus siekis rasti sąlyčio taškus.

Vis tik, G. Burbulytės-Tsiskarishvili nuomone, nors metiniame pranešime prezidento tonas valdantiesiems buvo kiek švelnesnis, tačiau, jos teigimu, šalies vadovas parodė esantis kitoje linijos pusėje. 

„Lyginant abu pasisakymus, visgi metiniame pranešime jau matome sušvelnėjusį toną, siūlant tarpininko ar derybininko vaidmenį. Bet toks opozicijos įtvirtinimas, nukreiptas į valdančiuosius, yra tikriausiai toks lūžio taškas Lietuvoje, kada mes pirmą kartą matome prezidentą, nors ir atsiribojant nuo opozicijos ir neįtvirtinant jo palaikymo, bet iš kitos pusės įtvirtinant savo vietą šitoje kovos arenoje, kad vis dėlto jis yra kitoje linijos pusėje“, – komentavo G. Burbulytė-Tsiskarishvili. 

S. Spurga taip pat atkreipia dėmesį, kad šalies vadovas boikoto metu ir metiniame pranešime išreiškė tam tikra prasme palaikymą opozicijai. Todėl, jo nuomone, bendra pozicija dėl Kaliningrado tranzito klausimo ar kiti rasti kompromisai yra tik bendravimas iš reikalo. 

„Metiniame pranešime buvo išsakyta kritika valdantiesiems. Be abejo, prezidentas taip pat palaikė tam tikra prasme opoziciją, kai ji boikotavo ir pasakė, kad čia buvo valdančiųjų buldozeris. Po to ir taikymo akcija, kai frakcijų atstovai susitiko ir nebuvo vienos frakcijos atstovų, kurie įvardijo, kad tai prezidento noras pasirodyti. Tai, nors kitos aplinkybės, tarkim, Kaliningrado tranzito klausimas, kiti dalykai privertė valdančiuosius ir prezidentą kažkiek susitaikyti, tačiau atrodo, kad vis dėlto tai bendravimas iš reikalo, o ne aktyvus, nuoširdus siekis rasti sąlyčio taškus“, – kalbėjo S. Spurga. 

Be to, G. Burbulytė-Tsiskarishvili neatmeta, kad, nors valdančiųjų ir šalies vadovo santykiai sušvelnėjo, naujas aistras gali sukelti ir prasidėsianti rinkimų kampanija į savivaldybių tarybas ir merus.

„Negalime atmesti, kad rudenį jau prasidės rinkimų kampanija į savivaldybių tarybas ir merus, tai nors tai ir toli nuo centrinės valdžios vykstantys rinkimai, bet neabejotina, kad rinkimų kampanija sukels dar daugiau audros stiklinėje. Daugiau negu esame pratę ir daugiau nei tai būtų ne rinkimų metas“, – svarstė G. Burbulytė-Tsiskarishvili. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių