„Noriu jums padėkoti už stiprią poziciją, kurios laikėtės per ES forumus – tiesos vardu, Izraelio vardu, padorumo vardu“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė B. Netanyahu per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvos premjeru Sauliumi Skverneliu.

„Briuselyje ES su Izraeliu dažnai netinkamai elgiasi, esama daug iškraipymų mūsų atžvilgiu, ir džiugu matyti, kad jūs laikotės aiškumo, tiesos ir drąsos pozicijos“, – teigė jis.

„Mes aptarėme, kaip tai gali būti išplėsta“, – pridūrė B. Netanyahu.

Lietuva tradiciškai yra tarp tvirčiausių diplomatinių Izraelio rėmėjų Europoje, iš dalies dėl Holokausto istorijos ir pozicijų derinimo su Jungtinėmis Valstijomis.

Pernai gruodį Lietuva inicijavo B. Netanyahu kvietimą į Briuselį susitikti su ES ministrais, o tai papiktino kai kuriuos bendrijos pareigūnus.

Vos B. Netanyahui atvykus į Vilnių, ES pareigūnai Briuselyje išplatino pareiškimą, kuriuo pasmerkė Izraelio planus plėsti žydų gyvenvietes okupuotame Vakarų krante.

Izraelio premjerą Lietuvoje pasitiko protestai

Kelios dešimtys Palestiną remiančių protestuotojų ketvirtadienio popietę prie Vyriausybės rūmų Vilniuje surengė demonstraciją prieš Izraelio premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahu) vizitą Lietuvoje.

Palestinos vėliavas ir plakatus laikę protestuotojai smerkė Izraelio veiksmus okupuotose palestiniečių teritorijose ir jam atvykstant į Vyriausybę skandavo, kad Izraelio vadovas nėra laukiamas Lietuvoje.

„Mes norime pasakyti Izraelio ministrui pirmininkui, kad jo vykdoma politika jau keletą dešimtmečių netoleruotina ir norime paklausti Lietuvos valdžios, ar mes norime su tokiais politiniais objektais bendrauti“, – BNS sakė palestiniečius remianti aktyvistė Gabrielė Tervidytė.

„Mums nepriimtina Palestinos okupacija, Gazos blokada, žmogaus teisių pažeidimai. Aš nenorėčiau, kad Lietuvos kariuomenė naudotųsi Izraelio ginklais, testuojamais ant žmonių“, – pridūrė ji.

Prasidedant B. Netanyahu vizitui Lietuvoje, Izraelio vykdomą žydų gyvenviečių plėtrą palestiniečių žemėse pasmerkė ir Briuselio pareigūnai.

ES užsienio politikos tarnybos atstovė Maja Kocijancic (Maja Kocijančič) pareiškė, kad nausėdijų kūrimas kliudo taikai ir perspektyvai sukurti Palestinos valstybę.

Izraelis sako, kad ES kritika yra neteisinga, ir jis tikisi, kad Baltijos šalys padės ją sušvelninti.

„Esu suinteresuotas subalansuoti ne visai draugišką Europos Sąjungos požiūrį į Izraelio valstybę, siekiant užtikrinti sąžiningesnį ir teisingesnį santykį su Izraelio valstybe“, – žurnalistams prieš skrydį į Lietuvą oro uoste Izraelyje sakė premjeras.

Lietuva tradiciškai yra tarp tvirčiausių diplomatinių Izraelio rėmėjų Europoje, iš dalies dėl Holokausto istorijos ir pozicijų derinimo su Jungtinėmis Valstijomis.

Tačiau pastaruoju metu Lietuvos diplomatijai vis dažniau tenka laviruoti tarp išsiskiriančių ES ir JAV nuomonių.

Per keturių dienų vizitą B. Netanyahu Lietuvoje susitiks su trijų Baltijos šalių premjerais, prezidente Dalia Grybauskaite ir susitiks su Lietuvos žydų bendruomene.

Ragino spausti Iraną

B. Netanyahu susitikimo metu sakė esantis patenkintas, kad Lietuva užėmė „labai blaivią poziciją Irano susitarimo klausimu“.

JAV neseniai pasitraukė iš susitarimo, kuriuo nuspręsta panaikinti sankcijas Iranui mainais už branduolinės programos apribojimą.

Izraelis teigia, kad nuolaidos tik paskatino agresyvius Izraelio veiksmus.

„Tai buvo siaubingas susitarimas“, – sakė B. Netanyahu.

Jis pasidžiaugė anksčiau ketvirtadienį paskelbtomis žiniomis, kad kai kurios Europos avialinijos dėl JAV sankcijų nutrauks skrydžius į Iraną.

„Šiandien sužinojome, kad Irane savo veiklą nutraukia trys stambios oro kompanijos – „British Airways“, KLM ir „Air France“. Tai yra gerai. Daugiau (kompanijų) turėtų pasekti jų pavyzdžiu, daugiau ir paseks, nes Iranas neturėtų būti apdovanojamas už savo agresiją regione, už savo bandymus skleisti terorizmą“, – teigė B. Netanyahu.

S. Skvernelis savo ruožtu Izraelį pavadino Lietuvos strateginiu partneriu Artimųjų Rytų regione ir sakė tikintis, kad šis vizitas dar labiau suaktyvins dvišalius santykius.

Pasak Lietuvos premjero, vienas iš prioritetų – dvišalių ekonominių ryšių stiprinimas, aktyvesnis tarpvyriausybinis bendradarbiavimas, todėl būtų tikslinga įsteigti tarpvyriausybinę bendradarbiavimo komisiją, kuri turėtų suteikti šiems procesams didesnį pagreitį.