- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Mišrios grupės seniūnas Jonas Pinskus ir frakcijos narys Domas Griškevičius įžvelgia valdančiųjų nenuoširdumą diskutuojant dėl Konstitucijos keitimo ir tiesioginių merų rinkimų tvarkos įteisinimo.
Parlamentarai sutartinai kalba, kad Seimo pirmininkės ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų siūlymai savivaldoje taikyti aiškų valdžių atskyrimo principą tiesiog yra jų noras įvelti politikus į ginčus ir taip politines jėgas atitolinti nuo sutarimo.
„Tas noras prikurti papildomų reikalavimų, įvelti į diskusijas, ginčus ir po to pasakyti, kad va mes nesusitarėme. Tai mes tą labai aiškiai matome, tie metodai nėra nauji. Jau anksčiau visos partijos deklaravo, kad jos už tiesioginius merų rinkimus, bet po to prikuria papildomų reikalavimų, per kuriuos ir nėra susitariama. Tai ta pati tendencija matoma ir dabar“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino J. Pinskus, kurio įžvalgoms pritarė ir frakcijos narys D. Griškevičius.
„Mano požiūriu, tai nėra nuoširdus noras, o tiesiog imitacija pačio proceso, kad po to būtų pasakyta, jog mes teikėme Seimui, tačiau Seimas nenubalsavo. Bet už tokį sprendimą, kokį yra pateikę konservatoriai, negali balsuoti joks Seimo narys, kuris pasisako už tiesioginius merų rinkimus, nes tai visiškai nėra apie tai, apie ką yra kalbama“, – tvirtino Mišrios grupės narys.
Jeigu mes taikome valdžių atskyrimo principą, tai Seimas pirmiausiai turėtų pradėti nuo savęs ir pasakyti, kad ministrai ir premjeras negali būti Seimo nariais tuo pačiu metu.
Parlamentaras mano, kad valdžių atskyrimo principas nėra taikomas ir nacionaliniu lygmeniu, kadangi vykdomosios valdžios – Vyriausybės atstovai gali būti ir parlamento nariai, todėl tokio principo taikyti neva negalima ir savivaldybės tarybos bei mero įgaliojimų apibrėžimui.
„Jeigu mes taikome valdžių atskyrimo principą, tai Seimas pirmiausiai turėtų pradėti nuo savęs ir pasakyti, kad ministrai ir premjeras negali būti Seimo nariais tuo pačiu metu. Nes jeigu žaidimo taisyklės lygios, tai jos turi būti lygios tiek Seime, tiek savivaldoje“, – tvirtina D. Griškevičius, pažymėdamas, kad mero galių klausimu politikams apskritai nėra būtina apsispręsti keičiant Konstituciją – tam, politiko nuomone, pakanka Vietos savivaldos įstatymo pakeitimų.
„Niekas nekvestionuoja Konstitucinio Teismo sprendimo, bet kai kurie kiti pakeitimai yra labai lengvai išsprendžiami tiesiog tam tikrų kitų įstatymų pakeitimu, numatant tam tikras merų funkcijas, galias ir panašiai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo parlamentaras.
Mišrios grupės nariai D. Griškevičius ir J. Pinskus taip pat vieningai atmetė ir merų kadencijų ribojimo idėją. Parlamentarų nuomone, jeigu jau norima riboti vienasmenio tiesiogiai renkamo organo kadencijų skaičių, tokiai iniciatyvai pavyzdys turėtų būti nacionalinė atstovaujamoji institucija – Seimas.
„Kodėl Seimo narių kadencijų klausimo mes nesprendžiame, nes aš manau, kad Seimas visada turi būti kelrodė žvaigždė, pradėti nuo savęs ir rodyti tam tikras iniciatyvas“, – kalbėjo D. Griškevičius.
ELTA primena, kad balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.
Reaguodama į KT sprendimą, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen inicijavo Seimo frakcijų seniūnų susitikimą, kuriame parlamentarams pavyko rasti sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė tuomet teigė, kad atitinkamos pataisos pateikimo ji tikisi jau šioje pavasario sesijoje ir optimistiškai įvertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.
Tačiau praėjusį trečiadienį vykusiame antrajame frakcijų seniūnų susitikime, kuriame buvo toliau aptarinėjamas tiesioginių merų rinkimų tvarkos reglamentavimas, išsiskyrė parlamentarų nuomonės siekiant apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimus. Seimo pirmininkė siūlo merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje, tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija siūlo merą laikyti tarybos vadovu, iš esmės paliekant galioti dabar veikiantį modelį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VRK: baigėsi parašų rinkimo terminas į EP rinkimus
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimas už kandidatų sąrašus rinkimuose į Europos Parlamentą (EP). Reikiamą skaičių parašų surinko septynios partijos, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. ...
-
Per mokymus VRK galimai nutekino tūkstančių rinkėjų duomenis1
Rinkimų repeticijos metu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) galimai nutekino tūkstančių rinkėjų duomenis, praneša portalas „lrytas.lt“. ...
-
G. Landsbergis su Filipinų pareigūnais aptarė Kinijos grėsmę, dvišalį bendradarbiavimą5
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį Maniloje su FIlipinų pareigūnais atarė dvišalį bendradarbiavimą, Kinijos grėsmę. ...
-
EP rinkimai: mažiausiai dviem partijoms nepavyko surinkti privalomo rinkėjų parašų skaičiaus
Mažiausiai dviem partijoms, norinčioms dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, nepavyko surinkti privalomo rinkėjų skaičiaus, dėl to jos negalės kelti savo kandidatų sąrašų. ...
-
KT sprendimas dėl R. Žemaitaičio nenustebino: įžvelgia pavojų politinei cenzūrai4
Seimo opozicijos nenustebino ketvirtadienį paskelbtas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas pripažinti parlamentarą Remigijų Žemaitaitį sulaužius Seimo nario priesaiką ir pažeidus Konstituciją. Nepaisant to, kai kurie parlamentarai įžvelgia pavojing...
-
Įvertino KT verdiktą dėl R. Žemaitaičio: tai rodo, kad kalbėjimas turi ribas5
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) pripažinimas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją rodo, jog politikų kalbėjimas turi ribas. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Nepalankaus KT sprendimo sulaukęs R. Žemaitaitis žada atsisakyti Seimo nario mandato9
Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką, jis pats žada artimiausiu metu atsisakyti Seimo nario mandato. ...
-
Paveiksliuke – degantis kūdikis: Laisvės partija bando gesinti gaisrą19
Internautai ūžia: Laisvės partija kvietimą registruotis į referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo iliustravo paveiksliuku su degančiu kūdikiu. Tiesa, partija įrašą netrukus pašalino. ...
-
G. Nausėda: Vokietijos brigados perkėlimas į Lietuvą vyksta pagal planą3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą procesas vyksta pagal planą. ...