- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždienienė, reaguodama į Seimo narės Orintos Leiputės išsakytas pastabas dėl valstybės lėšų didinimo aukštojo mokslo studijoms, ragina neapgaudinėti studentų.
Seimo narė O. Leiputė teigė, kad studijų finansavimo pokyčiai „reiškia, kad daugiau nei tūkstantis studentų paliks Lietuvą ir ieškos studijų už mūsų šalies ribų“. Ji taip pat teigė, kad valstybės finansavimo didinimas vienam studentui „reiškia, kad mažės prieinamumas studijuojantiesiems savo lėšomis, nes studijos jiems brangs“.
Anot ministrės, šie teiginiai klaidina visuomenę. Studijų kokybė yra pagrindinė priežastis dėl ko moksleiviai išvyksta studijuoti į užsienį. Valstybės finansavimas vienam studentui, kuris yra dvigubai mažesnis už EBPO šalių vidurkį, nesudaro prielaidų studijų kokybei, todėl mokiniai dažnai pasirenka studijas užsienyje.
„Privalome užtikrinti prieinamumą prie kokybiškų studijų, kurios absolventams sudarytų galimybę tikėtis perspektyvios karjeros ir rasti darbą pagal įgytą išsilavinimą. Neapgaudinėkime būsimų studentų. Priminsiu, kad praėjusiais metais liko daugiau kaip 3 tūkst. nepanaudotų valstybės finansuojamų vietų. Šiemet tiesiog nebus planuojamos tuščios vietos. Praėjusiais metais ignoruojant Mokslo ir studijų įstatymą, VF vietų skaičiaus buvo padidintas tik keliose socialinių mokslų studijų grupėse 2,4 karto. Tai sukėlė chaosą sistemoje, nes daugiau kaip 3 tūkst. jau studijuojančiųjų jaunuolių stojo iš naujo. Be to, vidurinį išsilavinimą šiemet įgis apie 21 tūkst. abiturientų. Jiems planuojama apie 12 tūkst. VF vietų aukštosiose mokyklose ir apie 14,7 tūkst. profesinėse mokyklose. Tai reiškia, kad valstybės finansuojamų vietų tikrai pakanka“, – sako ministrė.
Pasak J. Šiugždinienės, aukštasis išsilavinimas turėtų būti prieinamas visiems, nepriklausomai nuo jų ekonominės padėties ar socialinės aplinkos.
Pasak J. Šiugždinienės, aukštasis išsilavinimas turėtų būti prieinamas visiems, nepriklausomai nuo jų ekonominės padėties ar socialinės aplinkos. Problema, kurią turime spręsti ir tam esame numatę priemones, kad visi vaikai turėtų vienodą startą, visiems būtų sudarytos sąlygos pasiekti akademinius rezultatus, suteikiančius galimybę studijuoti. Deja, šiandien situacija tokia, kad nepriklausomai nuo to, ar studijų kaina būtų 1500 ar 2500 eurų, šios sumos negali sau leisti nepasiturinčios šeimos.
„Pats mokesčio dydis nepriklauso nuo šeimos pajamų, todėl nesvarbu koks jis būtų – prieinamumas nebus vienodas. Prieinamumui užtikrinti turėsime sukurti kitas priemones. Jos yra dviejų tipų. Vienos orientuotos į tai, kad didesnė dalis iš žemesnių pajamų šeimų vaikų pasiektų aukštąjį mokslą (pagalba mokantis ir ruošiantis egzaminams, profesinis orientavimas didinantis motyvaciją studijuoti, ir pan.). Kitos susijusios su siekiu padėti išsilaikyti studijų laikotarpiu (pakankamos socialinės stipendijos, bendrabučiai, lengvatinės paskolos ir pan.).
Trečia, reikia peržiūrėti studijų finansavimo modelį iš esmės, kad studijų kaina, kurią šiandien moka studentas, skirtingose studijų kryptyse nesiskirtų net 9 kartus. Kas reiškia, kad jeigu aš noriu studijuoti menus valstybės nefinansuojamoje vietoje, šiandien turiu sumokėti daugiau kaip 4 tūkst. eurų, o muziką - daugiau kaip 7 tūkst. eurų? Ar mano vaikas blogesnis todėl, kad mano talentas yra menai? - klausia ministrė ir ragina matyti visą sistemą, o ne vieną jos dalį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją4
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada14
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti58
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...