Savaitės pradžioje Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija sustabdė JAV karinę paramą Ukrainai, įskaitant ir tą, kuri yra palikusi Ameriką, bet dar nekirto Rusijos invazijai besipriešinančios šalies sienos.

Trečiadienį Vašingtonas taip pat pranešė sustabdęs dalijimąsi žvalgybine informacija su Kyjivu.

„Dėl tos paramos sustabdymo, manau, kad per artimiausias dienas bus aiškesnė situacija, ar tai bus realizuota tam tikrais įsakymais ir ilgalaikiais sprendimais, ar tai buvo vienas iš momentų, kuris buvo labiau derybinis“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė D. Šakalienė.

„Tai matysime pakankamai greitai“, – pridūrė ji.

Stabdydamos paramą, JAV siekia griežčiau paraginti Ukrainą sėsti prie taikos derybų stalo su Rusija.

Pasak D. Šakalienės, nepaisant emocijų, visų tikslas yra aiškiai sutarti, kaip būtų galima greičiau užtikrinti ugnies nutraukimą, saugumo garantijas Kyjivui.

„Be jokios abejonės, visi vieningai norime, kad tai būtų realu, kad tai iš tiesų galėtų atlaikyti“, – sakė ministrė.

Nepaisant JAV ir Ukrainos prezidentų viešo apsižodžiavimo praėjusią savaitę, Kyjivas trečiadienį pranešė, kad šalys sutarė tęsti derybas.

JAV ir Ukraina taip pat turėtų pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų gavybos Ukrainoje.

Be jokios abejonės, visi vieningai norime, kad tai būtų realu, kad tai iš tiesų galėtų atlaikyti.

Su JAV gynybos pramone aptarė galimą gamybos steigimą Lietuvoje

Jungtinėse Valstijose viešinti krašto apsaugos ministrė sako su šios šalies gynybos pramonės įmonėmis aptarusi galimą pramoninį bendradarbiavimą, taip pat potencialų gamybos steigimą Lietuvoje.

Prieš ministrės vizitą skelbta, kad ji turėtų susitikti su bendrovių RTX, „Northrop Grumman“, „Lockheed Martin“, „AM General“ atstovais.

„Kadangi mes nemažai iš jų (amerikiečių – BNS) perkame, tai tikrai matome pagrindą kalbėtis apie pramoninį bendradarbiavimą, taip pat apie gamybos steigimą Lietuvoje“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė D. Šakalienė.

Lietuva yra didžiausia JAV ginklų pirkėja Baltijos šalyse. Vilnius iš Vašingtono įsigijo ginkluotės ir įrangos už maždaug 2 mlrd. eurų, o tai sudaro beveik 20 proc. visų šalies įsigijimų.

Lietuva iš JAV perka prieštankines raketų sistemas „Javelin“, šarvuotuosius visureigius JLTV, sraigtasparnius „Black Hawk“, raketines artilerijos sistemas „Himars“, AMRAAM raketas, skirtas vidutinio nuotolio oro gynybos sistemoms NASAMS, dronus „Switchblade“.

Lietuvos įstatymuose pramoniniu bendradarbiavimu, rinkoje žinomu kaip ofsetas, įvardytas mechanizmas, kai valstybė ir ginkluotės pardavėjas susitaria, jog dalis pardavėjo įsipareigojimų, susijusių su, pavyzdžiui, ginklų remontu ar gamyba, vykdoma pasitelkiant Lietuvos įmones.

D. Šakalienė sakė su JAV įmonėmis aptarusi tiek konkrečios ginkluotės, tiek tam tikrų jos komponentų gamybos perkėlimą į Lietuvą.

„Aptarėme, kad kai kuriose situacijose galėtume iš Lietuvos suorganizuoti tam tikrus tiekėjus, kurie būtų geresni nei jų dabar turimi“, – teigė ministrė.

„Tai būtų mums labai naudinga ir transatlantinio ryšio stiprinimui, mūsų gynybos stiprinimui ir, žinoma, mūsų ekonomikai“, – pridūrė ji.

Vyriausybė šiemet tęsia derybas su JAV gynybos technologijų milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos įrengimo Giraitės gamyklos teritorijoje Kauno rajone. Pirmąjį pusmetį tikimasi pasiekti susitarimą dėl bendros įmonės steigimo.

Investicijos į liniją galėtų siekti keliasdešimt milijonų eurų, tačiau konkretūs skaičiai ir akcijų pasidalijimas tarp JAV įmonės ir valstybės priklausys nuo derybų rezultatų.

Netgi didžiosios šalys, kurios kategoriškai atmesdavo galimybę tai svarstyti, jau svarsto, jose vyksta vidinės diskusijos.

Iš Europos lyderių tikisi progreso dėl gynybos

D. Šakalienė sako besitikinti svarbaus progreso Europos vadovų derybose dėl gynybos stiprinimo ir paramos Ukrainai, taip pat teigia matanti pokyčius pozicijose dėl įšaldyto Rusijos turto žemyne nusavinimo.

„Pagal tai, kaip vyksta procesai pastarąsias kelias savaites, matome, kad jie jau yra pasikeitę, iš tikrųjų ženkliai paspartėjęs yra sprendimų priėmimas ir daug aiškesnius kontūrus yra įgavęs tiek Europos gynybos, tiek Ukrainos gynybos finansavimas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė D. Šakalienė.

„Kai kalbame apie mūsų bendrus planus, ką mes toliau darysime Ukrainos kontekste, visas procesas jau eina ženkliai intensyviau“, – pridūrė jis.

ES šalių vadovai, tarp jų ir prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį aptars Europos Komisijos pristatytą penkių dalių planą „ReArm Europe“, kuriuo siekiama sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai ir padėti suteikti skubią karinę paramą prieš Rusijos invaziją kovojančiam Kyjivui.

Taip pat svarstoma apie 20 mlrd. eurų paramos paketą Ukrainai, kuriai karinę paramą šią savaitę nutraukė Jungtinės Valstijos.

Leidinys „Financial Times“ šią savaitę pranešė, kad svarstydamos paliaubų Ukrainoje planus, didžiosios Europos valstybės vis labiau ima palaikyti siūlymus nusavinti daugiau nei 200 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos turto.

Šiuo metu Ukrainai skiriamas tik šio turto sugeneruotas pelnas.

D. Šakalienė tai pavadino ryškiu pokyčiu.

„Netgi didžiosios šalys, kurios kategoriškai atmesdavo galimybę tai svarstyti, jau svarsto, jose vyksta vidinės diskusijos“, – kalbėjo ministrė.

„Manau, kad dėl visko turbūt nebus sutarta dar kovo 6 dieną, bet (...) progresas, neabejoju, kad bus“, – tvirtino ji.

Pasak ministrės, konkrečių sprendimų tikimasi dar iki vasarą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo Hagoje.

Ministrė sako vertinanti alternatyvas kasetiniams šaudmenims

Lietuvai pasitraukus iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos, krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė sako, jog pareigūnai vertina ir potencialias alternatyvas minimai ginkluotei.

„Nuveikta pakankamai nemažai darbo šioje srityje, tačiau vertiname tam tikras ginkluotės rūšis, kurias įsigijame, kurios yra šiek tiek kitokio tipo, bet atliktų iš esmės tą pačią funkciją. Tai dabar kaip tik tas procesas yra derinamas ir detalizuojamas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.

Pasak jos, pasitraukus iš konvencijos aktuali yra ne tik planuojama įsigyti ginkluotės rūšis, bet ir strateginė žinutė apie pasirengimą „naudoti absoliučiai viską“.

„O, aišku, praktikoje rinksimės tai, kas mums bus patogiausia, efektyviausia ir geriausiai suderinama su kita mūsų turima ginkluote“, – kalbėjo D. Šakalienė.

Seimas dar praėjusių metų liepą nubalsavo už pasitraukimą iš šios konvencijos, tuomet Lietuva rudens pradžioje pateikė Jungtinėms Tautoms reikalingus deponavimo dokumentus, o nuo tos dienos pradėtas skaičiuoti pusės metų sprendimo palikti konvenciją įsigaliojimo terminas. Jis ir suėjo kovo 6 dieną, ketvirtadienį.

Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.

Lietuva taip pat svarsto pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.

D. Šakalienė sakė, jog siekdama sutelkti sąjungininkų paramą šiam sprendimui susitiko su daugybės šalių sąjungininkių kolegomis gynybos ministrais.

„Tai aš manau, kad pavasarį mes turėsime tą galutinę išvadą, bet tuo pačiu metu vyksta intensyvios diskusijos ir kariniu-techniniu požiūriu dėl įvairių tipų minų ir draudžiamų, ir nedraudžiamų Otavos konvencijos gamybos, įsigijimo kaštų, poreikio“, – teigė ministrė.

Vis dėl to ji teigė, kad ir čia būtų svarbu visoms regiono šalims pasiųsti žinutę Rusijai apie pasirengimą panaudoti viską, kas įmanoma gynybai.

Ketinimus pasitraukti iš abiejų konvencijų kritikuoja žmogaus teisių organizacijos dėl šių ginklų pavojingumo civiliams.