Konstitucinis Teismas galiausiai ims svarstyti Kristinos Brazauskienės rentos klausimą. Prašymą našlė padavė dar 2010 m. liepą. Tačiau tuo metu kilo diskusija, ar renta moteriai tikrai priklauso. Vyriausybė šį klausimą patikėjo Konstituciniam Teismui.

Eilės pradžioje

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Teisės departamento direktorius Kęstutis Jankauskas tvirtino, kad K.Brazauskienės rentos klausimas yra eilės pradžioje ir jis turėtų būti imtas svarstyti artimiausiu metu.

"Aš sakyčiau, kad čia yra artimiausių mėnesių klausimas. Jeigu ne per kitą, tai per dar kitą tikrai", – teigė K.Jankauskas ir akcentavo, kad tai jo spėjimas. Esą Teismas gali nuspręsti, kad byla dar neparuošta nagrinėti, ir imtis kitos.

Pati K.Brazauskienė tikino nenorinti išsakyti savo nuomonės, nes rentos klausimu nebesidominti.

"Aš savo nuomonės neišsakysiu, nes tai tęsiasi jau ketvirti metai, ir aš tuo nesidomėjau bei toliau nesidomiu", – teigė ji.

Prezidento Algirdo Brazausko našlė taip pat nekomentavo, kokios bylos nagrinėjimo baigties ir kokio Vyriausybės sprendimo tikisi, tačiau sakė, kad teisinėje valstybėje turėtų būti laikomasi įstatymų, pagal kuriuos renta jai turėtų būti suteikta.

"Turėtų įvykti taip, kaip turi būti. Čia ne mano sugalvota", – teigė K.Brazauskienė.

Konservatorių spąstai

Dar 2011-ųjų pradžioje tuometis socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas su 30 konservatorių frakcijos kolegų kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad šis paaiškintų, ar prezidento našlei renta priklauso ir tuo atveju, jei ji buvo susituokusi su pareigų jau neinančiu prezidentu.

Taip pat buvo prašoma išaiškinti, ar skiriant rentą reikėtų atsižvelgti į asmens turimą turtą, santuokos trukmę, kitus aspektus. Tuometė valdžia neragino Konstitucinio Teismo greičiau imtis klausimo nagrinėjimo. Tokiu pat keliu pasekė ir dabartinė.

K.Brazauskienė, vertindama šią situaciją, teigė, kad tai gali būti paprasčiausias kokių nors sąskaitų suvedimas arba tiesiog Konstitucijos pažeidimas. Paklausta, ar, jos nuomone, valdžia piktnaudžiauja įstatymu, K.Brazauskienė atsakė: "Arba buki ir nesupranta, arba tyčia nevykdo ir jie nebaudžiami."

Kaip išleis – nesuplanavo

A.Brazausko našlė tikino, kad ji šio klausimo nagrinėjimu nebesidomi ir nėra suplanavusi, kam panaudotų gautus pinigus. "Čia tik parodys, kokioje valstybėje gyvename: teisinėje ar ne teisinėje", – įsitikinusi K.Brazauskienė.

Moteris prašymą dėl rentos pateikė dar 2010 m. vasarą. Renta turėjo būti pradėta mokėti tų pačių metų liepą. Jei būtų nuspręsta, kad renta K.Brazauskienei priklauso, ji turėtų būti sumokėta ir už visą šį laikotarpį, t. y. už pusketvirtus metus. Tokiu atveju prezidento našlei būtų išmokėta beveik 300 tūkst. litų.

Diskusija dėl rentos K.Brazauskienei kilo dėl kelių priežasčių. Viena jų – ta, kad moteris už A.Brazausko ištekėjo šiam jau nebeužimant prezidento posto. Be to, nenuspręsta, ar renta turi būti skiriama ir tuomet, kai žmogus gali pragyventi iš gaunamų pajamų.

Dalyvaudama 2011 m. vykusiuose savivaldos rinkimuose, K.Brazauskienė nurodė per metus gavusi apie 25,5 tūkst. litų pajamų. Tai šiek tiek daugiau nei 2,1 tūkst. litų per mėnesį. Tačiau politikė valdo didelės vertės turtą. Tuometės valdžios ministras pirmininkas Andrius Kubilius dar 2010 m. tvirtino, kad renta turėtų būti skiriama nepasiturintiems žmonėms.
Galutinį sprendimą Konstituciniam Teismui pateikus išaiškinimą dėl rentos skyrimo turi priimti Vyriausybė.