Gimęs ir augęs Rokuose, Kauno rajone, čia liko gyventi ir auginti savo šeimą. Net nebuvo minties kraustytis kur nors kitur, nes atkurdamas tėvų ūkį įgyvendino savo svajonę.

– Kaip politikas daug laiko praleidžiate sostinėje, tačiau visada grįžtate į Kauną?

– Kaip gyvenau Kauno rajone, taip ir gyvenu. To į nieką neiškeisiu. Politiku esu jau 30 metų. Visus tuos metus buvau pokyčių Kaune ir Kauno rajone ne stebėtojas, o dalyvis. Teko eiti įvairias pareigas. Dirbant reikia pradėti ir nuo nulio. Rezultatų mes patys arba oponentai nori labai greitai, bet rezultatai matomi ne taip greitai. Tačiau per tiek laiko jau turime kuo pasidžiaugti.

– Prie kokių dar Kaunui svarbių projektų esate prisidėjęs?

– Vienas tokių – laisvoji ekonominė zona (LEZ). Kai ėjau Kauno apskrities viršininko pareigas, buvau komisijos LEZ operatoriui išrinkti pirmininkas. Mano parašai yra LEZ steigimo dokumente. Šiandien turime patį sėkmingiausią investicinį projektą Lietuvoje – Kauno LEZ. Jis dabar sukuria apie 2 proc. BVP. Dabar jame jau net trūksta vietos plėtrai.

– Ar kuriant LEZ buvo skeptikų?

– Skeptikų buvo daugiau nei optimistų. Laikraščiuose buvo galima rasti komentarų, kad į LEZ tiesiamas kelias yra kelias į niekur. Kaip parodė realybė – tai buvo ir yra kelias į ateitį. Vyko net piketai. Per vieną jų man, kaip pasityčiojimas, buvo įteikta plyta. Aš ją įdėjau į LEZ pirmojo pastato pamatus.

– Ką dar paminėtumėte iš svarbių projektų, su kuriais esate susijęs?

– Kadaise išsaugojome Ledo areną ir galimybę treniruotis čiuožėjams. Rezultatas – Kaune surengtas Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Dešimt metų vadovavau Lietuvos čiuožimo federacijai, todėl galiu pasakyti, kad jau seniai svajojome Europos čempionatą parsivežti į Kauną. Įdirbis lėmė, kad tai išsipildė. Dabar planuose – Kaune vyksiantis pasaulio čempionatas.

Buvau komisijos, atsakingos už architektūrinio sprendimo „Žalgirio“ arenai išrinkimą. Buvo daug viešųjų ir vidinių diskusijų, bet mūsų komisija atrinko Eugenijaus Miliūno projektą. Autorius už „konceptualių architektūros erdvių suvokimą, šiuolaikinių visuomenei reikšmingų pastatų sukūrimą“ vėliau įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija. Neapsirikome.

Prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“. Tai pavyzdys kitiems didiesiems miestams, kad prekybos centras gali įsikurti prie miesto, o ne jo centre, ir vis tiek būti traukos centru.

– Jūsų ir bendraminčių kadaise išsaugota senoji Ledo arena, savivaldybės sprendimu, virs krepšinio, futbolo ar kitų sporto šakų sale. Ką manote?

– Galvoju, kad ledo arenų Lietuvoje labai trūksta. Norint išugdyti dailiojo čiuožimo talentų, reikia galvoti ir apie masiškumą. Ir federacija, ir aš pats dedame daug pastangų, kad ledo šaldymo įranga nebūtų išmontuota, kad liktų galimybė ateityje ten grįžti ledui.

Pastebiu, kad kartais esame zyzliai, kad Lietuvoje kas nors blogiau nei kitur. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad turime labai gerų dalykų, kad į mus lygiuojasi kitos šalys. Ekonomikos srityje nuosekliai diegtos priemonės pasiteisino.

 

– Jūsų veikla – įvairiapusė. Rengiate ir įvairias edukacines programas.

– Kasmet įrengiu viešą prakartėlę su avytėmis. Nežinau, kaip bus šiemet, nes Rotušės aikštė yra remontuojama. Tačiau tai tik techninės kliūtys. Ruošiuosi tęsti šią tradiciją. Remiu įvairias edukacines programas, rengiamas kartu su pedagogais. Mano rinkimų apygardos mokyklos keliauja po Lietuvą, kaimynines šalis, susipažįsta su kultūriniais tų kraštų pasiekimais. Esu įsteigęs vardinių stipendijų dailiojo čiuožimo atstovams, kurie siekia aukštojo mokslo. Kartu su šeima mecenuoju diplomato Stasio Lozoraičio premiją „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“, skiriamą už vertingą ilgametę žurnalistinę veiklą. Lietuvos žurnalistų draugija kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga pastaraisiais metais premiją skiria kolegoms Baltarusijos, Ukrainos žurnalistams.

– Kauno vadovai sako, kad pasigenda Vyriausybės dėmesio miesto projektams. Ar sutinkate, kad Kaunas yra skriaudžiamas?

– Nesutinku. Tegul kalba faktai ir skaičiai. Pastaruosius ketverius metus buvau Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku, daug dirbome, kad Pietinio (Amalių) aplinkkelio pirmam etapui iš valstybės biudžeto būtų skirta 12 mln. eurų, 4 mln. prisidėjo savivaldybė. Kita atkarpa, tęsiama nuo Kauno hidroelektrinės, – 8 mln. valstybės, 2 mln. – savivaldybės. Valstybė skyrė lėšų ir miesto apšvietimo darbams. 10 mln. eurų Kėdainių tilto per Nemuną statybai. Tilto netoli „Megos“ statybai – 86 mln. eurų. Visa tai skirta per šią Seimo kadenciją. Skirtas finansavimas kelio Kaunas–Prienai rekonstrukcijai. Kauno rajone numatyta „Rail Baltica“ terminalą įrengti bendrą su oro uosto, kad būtų patogiau keleiviams.

– Kaunas pristatomas kaip inžinerinis miestas. Tačiau Kauno rajone veikia daug sėkmingų ūkių. Kaip manote, kokia ūkininkų ir jų ūkių reikšmė Kaunui?

– Ūkiai gamina žaliavą, aplink juos telkiasi perdirbimo pramonė. Pavyzdžiui, „Kauno grūdai“, kurie jau statosi ir makaronų gamybos fabriką, stiprėja pieno pramonė – pieno kooperatyvas „Pienas LT“. Ūkininkai ir inovatyvūs maisto žaliavų perdirbėjai kuria aukštą pridėtinę vertę. Kaune įsikūrę ir daugybė smulkiųjų perdirbėjų, sėkmingai eksportuojančių savo produkciją.

– Kiek laiko ir jėgų galite skirti savo ūkiui? Kiek ir ko auginate?

– Šiuo metu laiko lieka mažai. Turiu puikią šeimą, puikią žmoną. Susitvarko pagal galimybes. Turime apie 100 veislinių galvijų – angusų. Ūkininkaujame jau 34 metus. Mano tėvai taip pat buvo ūkininkai. Atkūriau jų ūkį, kuris sovietmečiu buvo sunaikintas. Padeda ir sūnus, kai turi laiko. Sūnaus svajonė buvo tapti aviacijos specialistu. Ją išpildė. Jeigu kada skrisite su „AirBaltic“ kompanija ir išgirsite, kad pilotas – Kazimieras Starkevičius, neišsigąskite, tai ne aš, o sūnus. Dvi dukros dabar augina tris mano anūkus. Džiaugiuosi visa savo šeima.

– Kokią matote Kauno ir Lietuvos ateitį?

– Pastebiu, kad kartais esame zyzliai, kad Lietuvoje kas nors blogiau nei kitur. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad turime labai gerų dalykų, kad į mus lygiuojasi kitos šalys. Ekonomikos srityje nuosekliai diegtos priemonės pasiteisino. Mes daugiau dėmesio skyrėme gamybos išsaugojimui, todėl mūsų ekonomika auga. Lietuva labai paklausi investicijoms biotechnologijų srityje, nes turime specialistų. Čia įžvelgiu didžiulį potencialą.

Kalbant apie Kauną, pritariu M. K. Čiurlionio koncertų centro, taip pat naujų tiltų statyboms. Jie gelbės nuo spūsčių. Kauną ir toliau matau, kaip mokslo ir proveržio miestą. Jei Kaune nebūtų universitetų, LEZ nesikurtų įmonės, nes nebūtų specialistų.

Bendrauju ir su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu. Turime gražių sumanymų ir nebaigtų darbų. Kaune, Kovo 11-osios parke, Gričiupio seniūnijoje, vyksta rekonstrukcijos darbai. Rekonstrukcijos darbų vertė – 2,8 mln. eurų. 80 proc. darbų bus atlikta 2024 m. Visa rekonstrukcija bus baigta 2025 m. Prisidėsiu prie parko atgimimo, čia gali atsirasti ir žydinčių alyvų krūmų, inicijuoju žmonių apklausą, nes naujai atgimstančiame Gričiupio parke numatyta pakeisti ir poilsio suolelius. Manau, tarp jų galėtų atsirasti ir garbingų Lietuvos, Kauno žmonių – Gričiupio mikrorajono gyventojų pagerbimo suolelių. Čia gyveno Juozas Urbšys, Kazimieras Baršauskas, Vladas Garastas, Henrikas Giedraitis. Jų darbo, veiklos pavyzdys galėtų kiekvieną iš mūsų įkvėpti dirbti nors ir mažus, tačiau labai svarbius miestui darbus.

Politinė reklama apmokėta iš TS-LKD kandidato Petrašiūnų-Gričiupio rinkiminėje apygardoje Nr. 17 Kazio Starkevičiaus PK sąskaitos.

Užs. 1901926