„Kalbėti apie kažkokį „baubą“ seksualinių nusikaltimų yra tiesiog nesolidu Seimo nariui, man atrodo, ir rodo paprasčiausiai arba visišką nepasirengimą teikiant tokį projektą ir atmestinį darbą, arba, kitas variantas, priešrinkiminius reikalus“, – teigė advokatas Petras Ragauskas.
Esą pagal baudžiamąjį kodeksą savanoriški lytiniai santykiai tarp giminaičių – ne nusikaltimas.
„Aš, tiesą sakant, nesugalvoju pagrindo, kodėl visuomenė turėtų norėti kištis į žmonių privatų gyvenimą“, – pridėjo P. Ragauskas.
Tačiau R. Šalaševičiūtė tikina, kad šis naujas įstatymas galėtų apsaugoti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo šeimoje, mat, anot politikės, dažnai vaikus seksualiai išnaudoja jų artimieji. Visgi, seksualinis nepilnamečių išnaudojimas yra baudžiamas ir dabar.
„Kai kaltininkas yra tėvas, motina, globėjas arba kitas asmuo, turintis įgaliojimų to vaiko atžvilgiu, tai už šitą nusikaltimą dabar yra numatyta iki šešių metų laisvės atėmimo. Ką siūlo projekto iniciatoriai – iki trejų metų“, – kalbėjo advokatas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vaiko teisių gynėjai tikina pastebėję, kad nors smurto prieš vaikus skaičiai auga, pati problema Lietuvoje nyksta.
„Tikrai nebūtinai reiškia, kad to smurto yra daugiau, tai tiesiog reiškia, kad jis yra geriau atpažįstamas“, – sakė vaiko teisių gynėja Ugnė Klingerė.
Tad papildomas įstatymas esą nebūtinai vaikus apsaugotų geriau. Anot U. Klingerės, viskas priklauso ne nuo to, ar yra pakankamai straipsnių baudžiamajam kodekse, bet labiau nuo to, kaip suveikia visos tarnybos, institucijos, kaip pavyksta surinkti duomenis.
Tačiau Seimo narė įsitikinusi, kad Lietuva atsilieka nuo pasaulio. Esą Jungtinė Karalystė, dalis Europos Sąjungos ir beveik visos Jungtinės Amerikos Valstijos kraujomaišą kriminalizavo jau seniai. O Lietuvoje esą nėra net ir genetinių tyrimų, kurie padėtų nustatyti kraujomaišą. Tiesa, Vilniaus Santaros klinikose veikia Medicininės genetikos centras, jo vadovas tikina, kad esant kriminaliniam įvykiui, ištirti giminystės ryšį būtų įmanoma.
Aš, tiesą sakant, nesugalvoju pagrindo, kodėl visuomenė turėtų norėti kištis į žmonių privatų gyvenimą.
„Pavyzdžiui, atliekant tyrimus, nustatant, koks yra giminystės ryšys, jeigu gimė vaikas, kuriam gali būti, kaip minėjau, genetinė patologija. Taip pat galima daryti tyrimus tam vaikučiui ir abiem biologiniams tėvams“, – tvirtino Medicininės genetikos centro vadovas Algirdas Utkus.
Tačiau retai kada tokių tyrimų prireikia. Pasak A. Utkaus, Lietuvoje tai nėra problema, nes tokia partnerystė čia nėra populiari.
Baudžiamoji atsakomybė už kraujomaišą netaikoma devyniose Europos Sąjungos šalyse: Latvijoje, Liuksemburge, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje ir Lietuvoje.
Naujausi komentarai