Tokius statistinius duomenis paskelbė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius, išnagrinėjęs Seimo veiklos tendencijas teisėkūros srityje.

Politinę areną paliekantys parlamentarai priėmė 317 teisės aktų mažiau nei 2016–2020 m. kadencijos tautos atstovai (3278). Tiek šioje, tiek ir praėjusioje kadencijoje įstatymai sudarė didžiąją visų priimtų teisės aktų dalį – atitinkamai 74,81 proc. ir 74,19 proc.

Šis Seimas per aštuonias sesijas rinkosi į 404 posėdžius – tai yra vienas iš mažiausių rodiklių šiuo aspektu, vertinant visas kadencijas. Rečiausiai posėdžiavo 2012–2016 m. kadencijos parlamentas, į posėdžius rinkęsis 373 kartus.

Šios kadencijos Seimas yra labai produktyvus.

„Visgi, šios kadencijos Seimas yra labai produktyvus – priimti vidutiniškai 7,3 teisės aktai per posėdį – tai antras rodiklis pagal produktyvumą lyginant visas Seimo kadencijas. Vertinant Seimo veiklą 1992–2024 m. laikotarpiu, paskutinių trijų kadencijų  produktyvumas yra didžiausias – per posėdį priimami vidutiniškai daugiau kaip 7 teisės aktai, tad galima justi Seimo veiklos konstruktyvumo tendencijas“, – pažymi Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius.

Per ketverius kadencijos metus registruoti 4079 teisės aktų projektai, priimtas 2961 teisės aktas. Šios kadencijos Seimo teisės aktų projektų realizavimo efektyvumas nesiekia 70 proc. ir sudaro 68,6 proc. Anot analitinės apžvalgos, didžiausias jų realizavimo efektyvumas buvo 1996–2000 m. kadencijos Seime – 75,4 proc., o mažiausias 2008–2012 m. – beveik 51,6 proc.

Vyriausybė registravo 528 teisės aktų projektų mažiau nei praėjusią kadenciją. Iš jos registruotų projektų priimta 88,23 proc., o praėjusioje kadencijoje Ministrų kabineto parengti ir registruoti projektai sulaukė gerokai mažesnio Seimo pritarimo – priimta 79,22 proc. registruotų projektų. Taigi, anot apžvalgos, Vyriausybės veiklos rodiklis šiuo aspektu padidėjo net 9 proc.

Įstatymų leidybos procese dominavo Vyriausybė

2020–2024 m. kadencijoje daugiausiai priimtų įstatymų inicijavo Vyriausybė – 63,48 proc. (praėjusią kadenciją – 65,87 proc.), Seimo nariai inicijavo 31,87 proc. visų priimtų įstatymų (praėjusią kadenciją kiek mažiau – 28,62 proc.).

Anot Tyrimų skyriaus, tiek šioje, tiek praeitoje kadencijoje įstatymų leidybos procese akivaizdžiai dominuoja Vyriausybė.

Šioje kadencijoje, palyginus su praėjusia, nežymiai padidėjo prezidento registruotų ir iš jų priimtų teisės aktų projektų – atitinkamai 90 proc. ir 87,97 proc.

„Visgi šią kadenciją vos sumažėjo prezidento inicijuotų ir priimtų įstatymų lyginamoji dalis – ji sudaro 2,39 proc. (priimti 53 įstatymai), o praėjusios kadencijos atitinkamu laikotarpiu indėlis buvo kiek didesnis – 2,55 proc. visų priimtų įstatymų (62 įstatymai)“, – pastebima apžvalgoje.

Skubos ir ypatingos skubos tvarka priimta tik 14,25  proc. teisės aktų

Seimo analitikai pastebi, kad palyginti nedaug priimama originalių ir naujos redakcijos įstatymų. Šios kadencijos aštuonių sesijų metu priimti originalūs įstatymai sudaro 3,07 proc. visų priimtų įstatymų, naujos redakcijos įstatymai – 3,93 proc. Tokie rodikliai nelabai skiriasi nuo praėjusios kadencijos, kai originalūs įstatymai sudarė 2,47 proc. visų priimtų įstatymų, o naujos redakcijos įstatymai – 4,28 proc. visų priimtų įstatymų.

Akivaizdžiai sumažėjo skubos ir ypatingos skubos tvarka priimtų teisės aktų. Šioje kadencijoje skubos ir ypatingos skubos tvarka priimti teisės aktai sudarė tik 14,25 proc., praeitoje kadencijoje – 21,04 proc.

Seimo Tyrimų skyrius atkreipia dėmesį į įstatymų priėmimo ypatingos skubos tvarka pokyčius: praėjusios kadencijos metu tokia tvarka buvo priimta 200 įstatymų, o šią net 10 kartų mažiau – tik 20. Šios kadencijos metu Vyriausybė inicijavo kur kas didesnį skaičių įstatymų, priimtų ypatingos skubos tvarka nei Seimas.

J. Razma: teisėkūros „infliacija“ mažėja

Seimo pirmininko pirmąjį pavaduotoją konservatorių Jurgį Razmą džiugina mažėjanti teisėkūros „infliacija“.

„Vertinant Seimo teisėkūros statistiką, galima pasidžiaugti, kad mažėja vadinamoji teisėkūros „infliacija“. Tą pavyko mūsų kadencijoje pasiekti. Gal ne tokiu mastu, kaip aš tikėjausi, bet vis dėlto tendencijos yra geros. Mažiau projektų yra registruojama, mažiau įstatymų priimama. Beje, nuolat sulaukiame kritikos, kad lyginant su kitų demokratinių šalių parlamentais, Lietuvoje yra per daug priimama įstatymų, jų pataisų“, – Eltai sakė J. Razma.

Jis taip pat teigiamai vertina tai, kad parlamentas priimant teisės aktus gerokai rečiau taiko skubos ir ypatingos skubos tvarką.

„Tai reiškia, kad stengiamės kiekvieną projektą atidžiau išdiskutuoti, išklausyti įvairių visuomeninių organizacijų nuomonių. Tai leidžia tikėtis geresnės įstatymų kokybės“, – teigė J. Razma.

Visgi jis pastebi, kad Seimui kartais tenka taisyti įstatymuose įsivėlusias klaidas.

„Įstatymų kokybę patikrina laikas. Jeigu neišryškėja per tam tikrą laiką kokios nors klaidos ar neigiamos pasekmės, tai rodo, kad įstatymų turinys yra gerai apgalvotas ir teisiškai kokybiškai suformuluotas. Jeigu įsivelia klaida, tada Seimas taiso. Tokių atvejų neišvengėme ir šioje kadencijoje, kai, tarkime, per vieną sesiją priimame gana daug Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų, tai kažkur ir įsivelia tam tikras nesuderinamumas. Tada reikia priimti dar papildomą projektą, kad ištaisyti tuos nesuderinamumus“, – kalbėjo J. Razma.

Jo nuomone, artėjanti paskutinė šios kadencijos Seimo sesija teisėkūros tendencijų neturėtų pakeisti.

„Paskutinė sesija esminių pokyčių neatneš, nes naujų projektų nedaug registruojama, nedaug priimsime. Jeigu kai kurie skaičiai gali šiek tiek pasikeisti, manau, kad tie jau fiksuoti skirtumai, dėsningumai, tendencijos tikrai nepasikeis ir iš esmės išliks tokie patys“, – sakė J. Razma.

Kitą savaitę, rugsėjo 10 d., prasidės  paskutinė šios kadencijos Seimo rudens sesija. Eltos duomenimis, į jos darbų programą bus pasiūlyta įrašyti per 300 teisės aktų.

Planuojama, kad lapkričio viduryje šis Seimas rinksis į paskutinį plenarinį posėdį.