– Pradėkime nuo dabartinės politinės situacijos. Jūs dažnai kalbate apie euročiulpių armiją. Kaip manote, kokia yra pagrindinė šios problemos priežastis ir kaip ketinate su ja kovoti?
Artūras Zuokas (A. Z.): Lietuvoje yra situacija, kai per ketverius metus partinė biurokratija taip apraizgė valstybės institucijas, kad partiniai interesai beveik užgožė visuomenės interesus. Tai partijų sukurtas euročiulpių aparatas – prie Vyriausybės, ministerijų ir jų įstaigų prisišlieję visokio plauko patarėjų, ekspertų, konsultantų, partinių viešųjų įstaigų. Tarpininkai užvaldė visas mūsų gyvenimo sritis ir kaip kokios erkės čiulpia mokesčių mokėtojų pinigus. Per metus tai valstybei kainuoja apie 300 mln. eurų! Kur dar jų kuriamos biurokratinės procedūros, kurios dirbančiam žmogui tampa nepakeliamos ir stabdo žmonių gerovę... Mes, partija „Laisvė ir teisingumas“, panaikinsime šią partinę biurokratiją ir perteklines biurokratines procedūras. Taip grąžinsime valstybės tarnautojams galimybę dirbti, o žmonėms – valstybę, kurią užvaldė partiniai euročiulpiai.
– Esate minėjęs, kad Kaunas jums – kovos su euročiulpiais pavyzdys. Ką turite galvoje?
A. Z.: Šią vasarą Kauno mero kvietimu dalyvavau įkasant simbolinę tilto per Nerį kapsulę, simbolizuojančią naujo tilto statybas. Kai jo paklausiau, iš kur ima lėšų (dabartinė Vyriausybė Kaunui nėra dosni) – Visvaldas Matijošaitis atsakė, kad sutaupė apvalydamas savivaldybę nuo aplipusių partinių „lesyklėlių“. Tad Kaunas tapo pavyzdiniu miestu, kuriame statomi tiltai, duris atvers „Mokslo sala“, statomi du nauji baseinai. Negana to, Kaunas jau ieško, kas pastatys K. M. Čiurlionio koncertų rūmus. Kaune matau tai, kas man, būnant Vilniaus meru, vyko Lietuvos sostinėje. Tačiau paprastai, kai valdžią gauna konservatoriai, viskas sustoja.
– Savo programoje skelbiate, kad atstovausite savarankiškai dirbantiems žmonėms. Kokių galimybių matote sustiprinti vidurinę klasę Lietuvoje?
A. Z.: Savarankiškai dirbantys žmonės yra Lietuvos ekonomikos šerdis, tačiau ši grupė dažnai jaučiasi ne tik neįvertinta, bet ir žeminama. Savarankiškai dirbantys yra spaudžiami biurokratų, jiems užkraunama vis naujų reguliavimų ir reikalavimų. Valdžiai kaip mantrą vis kartojant, kad savarankiškai dirbantys yra gyvulių ūkis, nuolat grasinama naujais mokesčiais. Todėl mano tikslas – išlaisvinti savarankiškai dirbančius žmones nuo perteklinės biurokratijos, kuri švaisto visų mūsų laiką ir pinigus. Mes sieksime, kad savarankiškai dirbantys asmenys, smulkieji verslininkai ar ūkininkai, vidurinės klasės atstovai jaustųsi saugūs ir turėtų sąlygas augti. Tai apima ne tik mokesčių lengvatas, bet ir paramą inovacijoms, verslui.
Mes sutvarkysime šią sistemą, kad tie pinigai būtų skirti realiems žmonių poreikiams – didesnėms pensijoms, švietimui, sveikatos apsaugai.
Svarbi mūsų programos dalis yra sidabrinės ekonomikos plėtra. Gyventojų senėjimas yra neišvengiama demografinė realybė, tačiau mes matome tai kaip galimybę, o ne problemą. Vyresnio amžiaus žmonės yra didžiulis potencialas, kurio negalima ignoruoti. Sieksime sukurti sąlygas vyresniems žmonėms likti aktyviems darbo rinkoje, investuosime į jų mokymąsi visą gyvenimą ir skatinsime darbdavius juos įdarbinti. Tai ne tik pagerins šių žmonių finansinę padėtį, bet ir prisidės prie bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo.
Šiuo metu pensijos Lietuvoje yra vienos mažiausių ES, ir tai nepriimtina. Sieksime, kad vidutinė pensija per šią kadenciją Lietuvoje pasiektų 1 tūkst. eurų per mėnesį.
– Jūs akcentuojate šeimos politikos stiprinimą. Kokių priemonių imtumėtės, kad Lietuvoje būtų palankesnės sąlygos šeimoms? Ir kas yra vadinamieji mamos pinigai?
A. Z.: 2023 m. Lietuvoje gimė tik 20 tūkst. vaikų; atmetus emigrantų vaikus, Lietuvos piliečių – tik šiek tiek daugiau nei 18 tūkst. Esame sparčiausiai nykstančių šalių pasaulyje penketuke. Šeima yra mūsų visuomenės pagrindas, todėl būtina ją remti visais įmanomais būdais. Siūlome įvesti mamos bazinę išmoką už trečią vaiką – 300 eurų per mėnesį, kuri būtų mokama mamai iki pensijos. Ši parama ne tik padės šeimoms auginti vaikus, bet ir suteiks papildomą finansinį saugumą mamoms, kurios dažnai priverstos pasitraukti iš darbo rinkos dėl motinystės. Didinsime darželių ir mokyklų prieinamumą, kad šeimos galėtų lengviau derinti darbą ir vaikų auklėjimą. Esame įsitikinę, kad valstybinė politika turi skatinti demografinį augimą, o ne baimės atmosferą, kai šeimos jaučiasi nesaugiai dėl savo ateities.
– Kaip ketinate spręsti būsto prieinamumo problemą, ypač jaunoms šeimoms?
A. Z.: Mūsų siūlomas municipalinio ilgalaikio būsto nuomos fondas, įprastas ES, jaunoms šeimoms suteiks galimybę apsirūpinti būstu nesikreipiant į bankus. Ši programa padės išvengti didelių paskolų naštos ir leis žmonėms saugiai ir oriai gyventi. Sieksime atsisakyti perteklinių biurokratinių reikalavimų, kurie dirbtinai didina būsto kainas, nes tai yra euročiulpių žaidimai (dėl ilgų biurokratinių procedūrų kiekvienas, kuris perka būstą, permoka 300 eurų už 1 kv. m!). Vienas iš mūsų prioritetų yra užtikrinti, kad kiekvienas žmogus galėtų turėti savo namus be baimės dėl mokesčių ir administracinių kliūčių. Todėl esame prieš nekilnojamojo turto mokestį būstui, kuriame gyvenate. Tai ne ekonominis, o moralinis įsipareigojimas, nes turi būti nors viena vieta žemėje, iš kurios jūsų nevaro mokesčių administratorius.
– Kalbant apie jūsų ambicingą programą, kaip ketinate finansuoti visus siūlomus pokyčius? Iš kur gausite pinigų?
A. Z.: Valstybės institucijos turi dirbti efektyviai ir orientuotis į aiškius tikslus – ekonomikos augimą ir biurokratijos mažinimą. Pagal tarptautines praktikas šie pokyčiai galėtų prisidėti prie BVP augimo iki 2 proc. per metus, o papildomas BVP augimas dėl šių reformų galėtų būti apie 1,3 mlrd. eurų per metus.
O kur dar šešėlinė ekonomika! Pagal OECD ir „Eurostato“ vertinimus, jos dydis Lietuvoje svyruoja nuo 15 iki 18 proc. BVP. Šešėlinės ekonomikos vertė galėtų siekti vidutiniškai apie 9,0 mlrd. eurų. Jei 20–30 proc. šios sumos būtų surinkta į biudžetą, papildomos pajamos galėtų siekti apie 2 mlrd. eurų kasmet. Situacija dėl ES RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė) paramos apskritai yra skandalinga. Lietuvai skirta 5,5 mlrd. eurų. Iki šiol panaudota tik trečdalis – 1,36 mlrd. eurų. RRF lėšų panaudojimas gerokai padidintų šalies BVP ir tai – apie 1,74 mlrd. eurų mokesčių pavidalu. Kaip galima kalbėti apie mokesčių didinimą žmonėms, kai Vyriausybė demonstruoja tokį neįgalumą?
Užtat euročiulpiai klesti: per biurokratinius tinklus ir fiktyvias konsultacijas kasmet kiekvienas iš mūsų per metus sumoka 3 tūkst. eurų!
Mes sutvarkysime šią sistemą, kad tie pinigai būtų skirti realiems žmonių poreikiams – didesnėms pensijoms, švietimui, sveikatos apsaugai.
– Negaliu nepaklausti apie švietimą. Jūs kritikuojate dabartinę švietimo sistemą ir konservatorių politiką šioje srityje. Kokie būtų jūsų prioritetai, jei taptumėte ministru pirmininku?
A. Z.: Šiuo metu Lietuvoje nerasime žmogaus, gal išskyrus konservatorių lyderį ir jo šeimą bei pačią švietimo ministeriją, kurie būtų patenkinti švietimo būkle. Dabartinė politika ne tik žlugdo valstybinį švietimą, bet ir kuria baimės atmosferą, kai mokytojai jaučiasi įspeisti į kampą. Švietimo ministeriją galima būtų rodyti kaip euročiulpių pavyzdį, kai per konsultantus ir tarpininkus – partinius euročiulpius – švietimui yra taškomi milijonai, o mokyklos iki šiol neturi vadovėlių. Jie tiesiog neatspausdinti. Atsidūrėme situacijoje, kai dėl asmeninės valdančiosios partijos vadovo naudos yra skatinamas privačių mokyklų klestėjimas, o valstybinis švietimas sąmoningai apleidžiamas. Tai netoleruotina. Mes sieksime sukurti kokybišką, prieinamą ir konkurencingą švietimo sistemą visiems, nepriklausomai nuo socialinės padėties. Ir apsaugosime mokytojus nuo nesibaigiančių reformų.
– Jūsų programa siūlo kompleksinį požiūrį į valstybės valdymą ir ekonomiką. Kaip apibūdintumėte pagrindinę partijos „Laisvė ir teisingumas“ vertybę, kuri jus skiria nuo kitų politinių jėgų?
A. Z.: Mūsų pagrindinė vertybė yra laisvė kurti, dirbti, rinktis ir gyventi be perteklinio valdžios kišimosi. Esame konservatyvūs liberalai ir siekiame sukurti tokią valstybę, kurioje kiekvienas žmogus turi galimybę realizuoti savo potencialą, jaustis saugus ir būti gerbiamas, kur šeimos vertybės yra gerbiamos, o ekonomika – stipri ir teisinga. Mes tikime, kad tik laisva ir atsakinga visuomenė gali sukurti stiprią valstybę, kuri yra pasirengusi atsilaikyti prieš bet kokius iššūkius. Man kartu su komanda pavyko padėti tvirtus pamatus Vilniaus ekonomikos stiprybei ir žmonių gerovei, kurie yra laimingiausi ES, o pajamų vidurkis viršija ES vidurkį. Neabejoju, kad tai galiu padaryti ir visoje Lietuvoje.
Politinė reklama bus apmokėta iš partijos „Laisvė ir teisingumas“ PK sąskaitos. Užs. 1897726.
(be temos)
(be temos)