Apie kerštą
Skaitant bukletą susidaro įspūdis, kad viską redagavo vienas asmuo, visų tekstų retorika gana agresyvi, rašoma šūkiais: „Mus puolė, bet mes atlaikėme!“, „Už ką mums keršija vadinamasis elitas?“, „Ar tik prezidentas neuzurpuoja rinkėjų valios?“, „Negi Lietuva bus valdoma saugumo pažymomis?“
„Paprastai propagandinę lektūrą ruošia ne patys politikai, o jų partijos vidiniai propagandininkai arba samdomi konsultantai. Jie veikiausiai pasiūlo tokios propagandinės priemonės struktūrą ir galbūt net strategines pagrindines temas“, – teigė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas.
Kai į rankas patenka toks leidinys, natūraliai kyla klausimas, ar tikrai kas nors ką nors puolė, keršijo, uzurpavo, kaip skelbiama buklete?
„Visai nestebina, kad minėti politikai aktyviai veikia ir nacionaliniu mastu, ir ypač nusitaikę į tikslinę rinkėjų auditoriją, nes daugybė temų (kad ir neužbaigtais klausimais, kartais visiškai pritemptais, kuriais jie kreipiasi į publiką), šie klausimai pagrindinių partijų daugybę metų palikti paraštėse, pamiršti. Antra, turime suprasti, kad populistai nėra dabartinės situacijos priežastis, o padarinys. Labai blogai, kad dabar didelė visuomenės dalis yra nukreipta į padarinių kapojimą, o priežastys taip ir lieka nepaliestos“, – įsitikinęs L. Kontrimas.
Todėl esą, šiandien atsikratę vienų populistų, bet nepanaikinę jų atsiradimo priežasčių, kituose rinkimuose turėsime naujų, kuriems galbūt pavyks dar labiau mobilizuoti protesto elektoratą, o jo yra daugiau nei 40 proc.
„Kodėl jie renkasi tokį žodyną: mus puolė, mus atakuoja, mes atlaikėme? Čia yra klasikinis, labai senas politinės komunikacijos būdas – arba sukurti priešą, arba paversti priešais tas žmonių grupes, kurios nepopuliarios toje auditorijoje, į kurią kreipiasi šie konflikto politikai. Todėl labai tikslingai įvyksta žinutės transliavimas tai publikai, kuri emociškai, psichologiškai ir net, sakyčiau, politiškai yra seniai pasiruošusi priimti tokius tekstus“, – pabrėžė L. Kontrimas.
Komunikacijos eksperto nuomone, baisiausia, kad visų tų teiginių, surašytų populistų buklete, akivaizdžiai manipuliacinių, lig šiol niekaip nepaneigė nuosaikieji politikai.
„Aš tai padariau“
Partiniame buklete viena į Seimą išrinkta parlamentarė gyrėsi prisidėjusi prie svarbios pataisos kurortų gyventojams.
„Inicijavau Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisą, kuriai Seimas pritarė“, – rašoma bukleto tekste, kurio autorė nurodoma Daiva Petkevičienė.
Atsivertus šios politikės oficialų Seimo puslapį, kuriame pateiktas jos veiklų parlamente sąrašas, matyti, kad prie skilties „Individualiai pateikti teisės aktų projektai“ – 0 projektų, prie „Individualiai pateikti pasiūlymai teisės aktų projektams“ – taip pat 0.
Tiesa, ji 32 kartus pasirašė prie Seimo narių grupėje pateiktų teisės aktų projektų ir keturiolika kartų jos parašas figūruoja prie Seimo narių grupės pateiktų pasiūlymų teisės aktų projektams.
Tačiau nė vienu šių atvejų politikė nebuvo nė vieno projekto ar pasiūlymo iniciatorė, o tik pasirašė kaip pritariantis asmuo.
Tokiu atveju žodis „inicijavau“ (nutylėjus, kad tai ji padarė ne viena ir net nebuvo pačios projekto idėjos iniciatorė) ne itin atitinka tikrovę.
Visi tekstai šiame buklete parašyti panašiu stiliumi – viena nutylint, kita iškeliant, dar kita ištraukiant iš konteksto ir pateikiant taip, kad patys šiame propagandiniame buklete savo darbais besigiriantys politikai atrodytų gražūs prieš rinkėjus.
Tikslingas žingsnis
Komunikacijos ekspertas L. Kontrimas klausia, kodėl su auditorija, kuri yra didelė ir į kurią nusitaikė populistai, negali dirbti ir kitos partijos?
Tai yra ir Tėvynės sąjunga, ir socialdemokratai, ir liberalai, ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, ir demokratai.
„Tebūnie tai retorinis klausimas. Tačiau, žinoma, kam dirbti su sudėtingomis, neretai piktomis žmonių masėmis, kai galima, gaunant garantuotų pajamų iš biudžeto partinei veiklai, visą savo politinę kampaniją vykdyti virtualiai, tiesiog nematant tų žmonių, kurie realiai gyvena Lietuvoje, o susitinkant tik su tais, kurie ir taip pritaria tam, ką pasakai. Štai koks sudėtingas kamuolys, atvedęs prie diskusijos dėl vieno propagandinio bukleto“, – dėstė L. Kontrimas.
Komunikacijos ekspertas atkreipė dėmesį, kad šis bukletas išleistas strateginiais tikslais ir ne tam, kad šiandien pasiaiškintų savo rinkėjui.
Tai esąs vienas iš daugelio būsimų propagandinių žingsnių, kuris pirmiausia veda į savivaldos, o paskui jau ir į 2028-ųjų Seimo rinkimus.
„Dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad politikų darbas tik su jiems palankiomis auditorijomis iškreipė realų vaizdą. Lietuva yra visai kitokia. Labiausiai kelia nerimą, kad mes per 35 metus, gavę tokią laisvės dovaną, taip ir nesugebėjome suprasti, kad Lietuvoje gyvena be galo įvairių žmonių ir jie nebūtinai politikams turi patikti, bet jie yra ir su jais privaloma dirbti. Tai dabar nebevyksta, todėl matome, kad didelė masė žmonių yra palikta likimo valiai“, – pabrėžė L. Kontrimas.
Paskui stebimasi, iš kur atsiranda populistų, kurie būtent į tuos rinkėjus atsigręžia.
Agresyvūs populistai
Politologas Lauras Bielinis teigia, kad populistinės partijos politikai tokia savo rašliava ir siekia, kad su jais būtų kalbama, kad su jais kas nors diskutuotų.
„Jie tik to ir nori. Tada, emocijų pagauti, pradės kaltinti visus aplinkui ir tuo pritrauks klausytojų, kurie reaguoja būtent į emocijas. Ir čia jokie argumentai jau nebegalioja. Manau, su tokiais žmonėmis labai sunku diskutuoti ir ką nors išsiaiškinti, nes jie patys nelabai supranta, apie ką jie kalba. Vis dėlto jie turi aiškų tikslą – viešintis. Nesvarbu, gerai apie juos kalba ar blogai, svarbu – kalba. Todėl su jais nereikia diskutuoti, nes diskutuodami mes tiesiog suteikiame jiems tribūną“, – mano politologas.
L. Bielinio įsitikinimu, nereikėtų daryti tokiems politikams jokios reklamos, kalbant apie juos nereikėtų minėti nei jų partijos pavadinimo, nei jokių pavardžių.
„Tai yra agresyvūs populistai. Agresyvus populizmas yra ardantis viską: ir visuomenės santykius, ir valstybės struktūrą, ir institucijas. Tas agresyvus populizmas yra kaip agresyvi vėžio forma. Tad tokio tipo politikus kalbinti, su jais ginčytis yra beprasmiška, nes jie visai ne apie tai kalbės. Jie kalbės propagandinius agitacinius tekstus, kad juos išgirstų visai kiti žmonės“, – teigė L. Bielinis.
Politologo įsitikinimu, reikėtų, kad galiausiai kas nors atskleistų visus populistų melus ir manipuliacijas.
L. Bielinis teigė, kad per pastaruosius 35 metus visokių panašių politinių jėgų jau yra buvę.
„Buvo tokie vadinamieji murzininkai, Mindaugo Murzos šalininkai. Jie tuomet irgi visiškus niekus kalbėjo. Kai pasišaipiau iš jų kalbų, tai vienas veikėjas buvo pasiryžęs su manimi muštis. Tačiau tai jau išsikvėpusi partija“, – prisiminė L. Bielinis.
R. Pakso taktika
Populistų išleistame buklete vienas tekstų yra apie Lietuvos paramą Ukrainai ir kad jos teikti esą nereikėtų.
Tai parašęs Seimo narys tvirtina esąs Lietuvos patriotas: „Keista būtų aiškinti, kad parama Ukrainai neatsiranda iš oro. Tai arba mūsų mokesčiai valstybei, arba verslo uždirbti pinigai. Valstybiškai mąstant, mūsų pačių pinigai. Juos reikia tausoti, daryti viską, kad pinigų būtų kuo daugiau. Ir jokiu būdu nekenkti sau!“
Iš to galima daryti išvadą, kad, remdama savo laisvę ir išlikimą kovojančią Ukrainą, Lietuva kenkia sau.
„Tokie kalbėjimai ir yra kenkti sau. Tai yra baisu. Juolab jie važinėja po Lietuvą ir tai skelbia į kairę ir dešinę, kol žmonės tuo patiki. Iš tikrųjų tai yra Rolando Pakso rinkimų taktika. Jis irgi važinėjo po visą Lietuvą, pats sakė, kad apvažiavo ją du kartus. Ko gero, taip ir buvo. Ir pasiekė savo rezultatą. Lygiai to paties dabar siekia ir agresyvieji populistai. Koks bus galutinis tas jų rezultatas, nežinau. Tačiau ar jie veikia pagal Rytų kaimynų užsakymą, siekdami destabilizuoti mūsų visuomenę ir valstybę, ar tai siekis laimėti kitus rinkimus, kas visiškai tikėtina, jeigu jie ir toliau tęs savo veiklą, o mes tik į tai žiūrėsime, čia dar didelis klausimas“, – akcentavo politologas L. Bielinis.
Kodėl visi tyli?
Natūralus klausimas, kodėl populistai aktyviai veikia, o tradicinių partijų politikai tyli ir nepaneigia jų melų ir manipuliacijų?
„Tai ta pati ignoravimo taktika. Kaip bandoma ignoruoti ir tai, kad Lietuvoje egzistuoja žmonių, kurie nesuvokia, kodėl mes investuojame į gynybą arba remiame Ukrainą. Taip ir čia, valdžioje, esanti politinė jėga konstruoja savo komunikaciją ignoruoti šią problemą, vadinasi, palikti visiškai atvirus vartus populistams daryti, ką nori. Jeigu niekas nesipriešina, neneigia tų melų, kodėl populistams to neišnaudojus?“ – dėstė L. Kontrimas.
Mes trokštame skaidrumo ir aiškumo, ypač valstybės valdyme, bet ar iš tiesų svarbiausiuose sektoriuose, kuriuose nusėda daugiausia mokesčių mokėtojų pinigų, yra skaidrumo, aiškumo ir logikos?
Pasak komunikacijos eksperto, žmonėms sukuriamas vadinamasis smūginis efektas.
Dalis asmenų, kurie gaus tą propagandinį bukletą, nebūtinai bus populistų gerbėjai ir nebūtinai paraidžiui priims visą informaciją, bet veikiausiai šis leidinys nusės ant tų žmonių stalo, kurie tokios provokuojančios, konfliktiškos politikos nori ir tiki, kad taip bus išspręstos pagrindinės jų problemos.
„Be to, yra dar vienas svarbus dalykas. Mes trokštame skaidrumo ir aiškumo, ypač valstybės valdyme, bet ar iš tiesų svarbiausiuose sektoriuose, kuriuose nusėda daugiausia mokesčių mokėtojų pinigų, yra skaidrumo, aiškumo ir logikos? Kur dingo ambicingi politinių partijų projektai, idėjos, programos su labai aiškiais apskaičiavimais ir planais, kaip tas idėjas įgyvendinti? Viskas, deja, tapo lozungais, šūkiais. Tą patį daro ir populistai. Jie irgi eina į liaudį su šūkiais, su savo interpretacijomis, ir iš esmės yra situacija, kai realaus pasipriešinimo per turinį populistams nebėra“, – konstatavo L. Kontrimas.
Komunikacijos eksperto teigimu, dabar bandoma kalbėti, kad tai gali būti trečiųjų šalių trečiųjų šalių bandymas destabilizuoti Lietuvos visuomenę ir valstybę, tačiau esą priežastis gali būti paprastesnė ir primityvesnė.
„Tiesiog mūsų politikai ir visuomenė dabar yra štai tokio lygio, kai išorės priešams nedaug ką tereikia daryti, kad chaosas ir susipriešinimas toliau gilėtų. Todėl politikai turi pakilti nuo savo kėdžių ir važiuoti pas žmones. Juk politinis švietimas, politinis raštingumas iš niekur neatsiranda“, – pabrėžė L. Kontrimas.
Naujausi komentarai