LRT RADIJO klausytojas domisi, kam reikalinga prezidento institucija. „Pavyzdžiui, dėl kilusio skandalo dėl kariuomenės pirkinių, kur buvo permokėta už virtuvės prekes, prezidentė apkaltino Krašto apsaugos ministrą. Dar anksčiau atsistatydinti ragino maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą Joną Milių, nes jis niekam tikęs. Tai jeigu jie neatlieka savo pareigų, prezidentė galėtų juos atleisti be jokių paaiškinimų. Šalies vadovas turi turėti teisę savo nuožiūra pakeisti bet kokį valstybės pareigūną. Dabar atrodo, kad prezidentė lyg bejėgė, dubliuoja Užsienio reikalų ministerijos funkcijas, dar kažką dubliuoja. Valstybėje – sumaištis, atsakomybės stoka“, – įsitikinęs klausytojas.

Konstitucines teisės ekspertas, Mykolo Riomerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius sako, kad prezidentės galias varžo Lietuvos Respublikos Konstitucija ir, nors tai gali kam nors nepatikti, tokios tvarkos reikia, kad šalyje nei viena valdžia nesavivaliautų ir neimtų viršaus, nesvarbu, ar tai būtų Seimas, ar Vyriausybė, ar prezidentas.

„Lietuva yra parlamentinė respublika su kai kuriais pusiau prezidentinės respublikos bruožais. Tai reiškia, kad Vyriausybė gali veikti tol, kol turi Seimo pasitikėjimą. Pagal Konstituciją, ministrus skiria ir atleidžia Respublikos prezidentas Ministro Pirmininko teikimu“, – aiškina jis.

Teisininko žodžiais, Konstitucijoje nustatyta: kol nėra Ministro Pirmininko teikimo, prezidentas negali nei paskirti ministro, nei atleisti. Kita vertus, ministras turėtų atsistatydinti, jeigu juo nepasitikėjimą pareikštų Seimas. Seimas tai gali padaryti nemažiau kaip pusės visų seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu.

„Respublikos prezidentas yra valstybės vadovas, bet prezidento, kaip valstybės vadovo, ministro pirmininko ir  Seimo galios  yra subalansuotos – nei viena iš šitų vadžių negali dominuoti. Kitaip tariant, tarp jų yra pusiausvyra. Vienas pusiausvyros elementų – prezidentas gali atleisti ministrą tik ministro pirmininko teikimu ir ministras yra tiesiogiai pavaldus tik ministrui pirmininkui, o ne prezidentui“, – sako profesorius.

Pasak jo, Respublikos prezidentas turi labai daug kitų įgaliojimų. Tarkim, tvirtina Vyriausybės sudėtį, bet irgi – Ministro Pirmininko teikimu. Kitaip tariant, prezidentas gali vykdyti tik tai, kas jam nustatyta Konstitucijoje.

„Jeigu kalbėtume apie maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą, jo skyrimo tvarka yra nustatyta įstatyme. Pagal įstatymą jį skiria ir atleidžia ne respublikos prezidentas, o Vyriausybė žemės ūkio ministro teikimu. Ir tame įstatyme yra numatyti pagrindai, kada, tarkim, tarnybos vadovas gali būti atleistas. Vienas iš tokių – jeigu Vyriausybė nepritaria jo veiklos ataskaitai, kitaip tariant, Vyriausybė turi galimybes atleisti veterinarijos maisto tarnybos vadovą, bet tam turi būti pagrindas ir tas pagrindas turi būti įrodytas“, – tikina V. Sinkevičius.