Po mažiau nei mėnesio Vilniaus „Litexpo“ rūmuose Vakarų lyderiai spręs NATO ateitį. Lieka nežinia dėl vieno svarbiausių klausimų – ar Vilniuje NATO išsirinks naują vadovą. Dabartinio – Janso Stoltenbergo – kadencija baigėsi pernai rugsėjį, bet buvo pratęsta dėl Rusijos pajėgų invazijos į Ukrainą. Užsienio reikalų ministras sako, kad dar neaišku, ar Vilniuje paaiškės naujas NATO generalinis sekretorius.

„Kaip vyks diskusija, labai sunku pasakyti. Gali paskutinę dieną tas klausimas atsidurti darbotvarkėje, o gali ir ne“, – teigė Gabrielius Landsbergis.

Favorite pakeisti J. Stoltenbergą vadinama Danijos premjerė Mette Frederiksen. Nepaisant, kad pati siūlė neskubėti jos vadinti kandidate, leidinys „The Wall Street journal“, remdamasis diplomatiniais šaltiniais, skelbia, kad jos kandidatūra sulauktų pasipriešinimo, esą, Lenkija aiškiai pasakė, kad nepritars, tarp dvejojančių įvardijamos Prancūzija ir Lietuva.

„Negaliu patvirtinti tų signalų nei apie lenkus, nei dėl to, kad mes svyruojame, diskusijos nėra buvę. Kol kas kandidatai nėra išryškinti“, – tokius teiginius kvestionavo G. Landsbergis.

Tačiau, kad NATO vadas pirmiausia suderinamas užkulisiuose, o tik tada pasiūlomas oficialiai, nebūtų naujiena.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Kuomet rinko NATO vyriausiąjį sekretorių Andersą Foghą Rasmusseną, tai net NATO viršūnių susitikimo metu to sprendimo dar nebuvo“, – pavyzdį pateikė ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius.

Danijos kandidatas turėtų ir kitų trūkumų – yra šalių, manančių, kad NATO turėtų vadovauti politikas iš valstybės, kuri jau skiria gynybai 2 proc. BVP.

„Man atrodo, kad tai yra logiškas kriterijus“, – pakomentavo užsienio reikalų ministras.

Danija dabar skiria daugiau nei 1,5 proc. BVP, 2 proc. žada pasiekti tik 2030–aisiais. Problema M. Fredriksen būtų ir per ilgas skandinavų dominavimas. Dabar NATO vadovauja norvegas J. Stoltenbergas, prieš jį jau vadovavo danas A. F. Rasmussenas, vėl paskyrus danę, skandinavai NATO vadovautų du dešimtmečius.

Nėra išvis buvę iš naujųjų narių. Ne tik kalbant apie mūsų tą stojimo bangą, bet ir kalbant apie Lenkiją, Čekiją, Vengriją. Iš naujų narių niekada nebuvo.

Anot užsienio spaudos, lenkai į NATO vadus palaiko Estijos premjerės Kaja Kallas kandidatūrą.

„Nėra išvis buvę iš naujųjų narių. Ne tik kalbant apie mūsų tą stojimo bangą, bet ir kalbant apie Lenkiją, Čekiją, Vengriją. Iš naujų narių niekada nebuvo“, – tokius svarstymus pakomentavo L. Linkevičius.

Konservatoriai siūlė tarp kandidatų svarstyti ir premjerę I. Šimonytę. Prezidentūra skelbė, kad Prezidentas Gitanas Nausėda palaikytų tai.

„Suprasti rytų flango visus ypatumus. Dėl to yra kalbama dažnai ir apie rytų flango galimą kandidatą, ir mūsų premjerė buvo minima tarp svarstytinų kandidatų“, – patvirtino G. Landsbergis.

Tiek K. Kallas, tiek I. Šimonytė labai griežtai vertina Rusiją. Neabejojama, kad tokios kandidatūros tiktų ne visoms NATO narėms dėl baimių, kad neva tai dar labiau įsiutins Rusiją.

„Neabejoju, kad tai būtų svarstymų, derybų ir pokalbių dalykas. Nemanau, kad toks konsensusas iš karto atsiranda. Jis atsiranda, jeigu atsiranda, tik po ilgų interesų derinimų“, – teigė Seimo narys Raimundas Lopata.

Tarp kandidatų į NATO vadus taip pat minimas ir Nyderlandų premjeras Markas Rutte, britų gynybos ministras Benas Wallace‘as, bet ir britų kandidatui prognozuojami sunkumai.

„Galima daryti prielaidą, kad galbūt britų kandidatas būtų nepriimtinas prancūzams“, – teigė L. Linkevičius.

M. Rutte ir B. Wallace‘ui gali sutrukdyti ir vyraujantis sutarimas, kad, pirmą kartą NATO istorijoje, turėtų vadovauti moteris. Neabejojama, kad dėl naujo NATO vado esminis bus Vašingtono žodis. Amerikiečiai lieka Europos saugumo garantu. Skaičiuojama, kad ir šiemet amerikiečių išlaidos gynybai sudarys du trečdalius visame NATO.