Apie tai, kaip vertinti šią rezoliuciją, ar kalbame apie realias, sistemines rizikas demokratijai, ar veikiau apie skirtingus politinius požiūrius ir kas Lietuvos demokratijai kelia didžiausią grėsmę „Žinių radijo“ laidoje „Girdžiu tavo nuomonę“ diskutavo valdančiosios daugumos atstovas Europos Parlamente socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis (toliau – V. P. A.) ir opozicijai atstovaujantis demokratas Virginijus Sinkevičius (toliau – V. S.).
– Ar galėtumėte apibrėžti, kokias grėsmes demokratijai Lietuvoje jūs matote?
– V. S.: Mes esame linkę galvoti, kad demokratija žlunga po karinio perversmo, tačiau, vertinant realybę, demokratijos erozija vyksta iš lėto.
Pagrindiniai demokratijos principai – tai, pirmiausia, institucijų nepriklausomumas, kurį stabiliai silpnina koalicijos veiksmai, ypač socialdemokratų koalicijos partnerio nuolatinis abejojimas ir abejonių mėtymas Lietuvos institucijoms.
Paskutinis toks veiksmas buvo susijęs su įvykiais Kapčiamiestyje, kai vėlgi buvo pasisakyta, kad dėl visko kaltas kariuomenės vadas. Aš jau net nekalbu apie prokuratūrą, teismus, galų gale – siūlymą panaikinti Konstitucinį Teismą. O juk matome, kad Konstitucinio Teismo politizavimas yra itin svarbus klausimas.
Vytenis Andriukaitis ne kartą kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kurio pagrindinė funkcija – apriboti politikų nevaržomą laisvę ir uždėti stabdžius.
Praėjusią kadenciją politizavimas prasidėjo ir visą kadenciją buvo tęsiamas. Manau, kad politikai neturėtų dirbti Konstituciniame Teisme.
– Ar nemanote, kad demokratijos erozija kelia grėsmę Lietuvai?
– V. P. A.: Dėl Konstitucinio Teismo jokio politizavimo nėra. Konstitucinio Teismo struktūra visoje Europos Sąjungoje yra labai įvairi. Pavyzdžiui, Vokietijos Konstitucinio Teismo pirmininkas yra buvęs ilgametis Bundestago narys.
Žinoma, tai priklauso nuo Konstitucinio Teismo įstatymo reguliavimo, Lietuvoje šios normos buvo papildytos. Konstitucinio Teismo tradicijoje mažiausiai keturi parlamentarai buvo tiesiogiai susiję su Seimu.
Kalbant apie užvaldymą, ataka prieš Konstitucinį Teismą vyksta ne pirmi metai – ji prasidėjo Rolando Pakso apkaltos metu. Partija, kuriai priklausė R. Paksas, organizavo pirmuosius piketus prie Konstitucinio Teismo.
Kita vertus, kai kūrėme Konstituciją, tuometinė radikaliosios Sąjūdžio laikinosios frakcijos dauguma laikėsi nuomonės, kad gal Konstitucinio Teismo apskritai nereikia, gal tai galėtų daryti kiti teismai.
Kalbant apie Remigijaus Žemaitaičio problematiką – taip, jis kelia didžiulių rūpesčių, nes vyksta baudžiamasis procesas, kuriame jis pripažintas kaltu. Tačiau visa tai sutirštinti ir paversti rezoliucija, kurios pavadinimas skamba „Mėginimas užvaldyti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmė demokratijai Lietuvoje“, mano manymu, yra per daug.
Būtent tokį pavadinimą pasiūlė šeši Europos Parlamento nariai iš Lietuvos. Man dažnai primenama, kad tokie dalykai gali būti panaudoti prieš Lietuvą, ir, ko gero, pirmą kartą Europos Parlamento istorijoje Lietuvos atveju buvo priimta rezoliucija, kuri neabejotinai pasitarnaus mums nedraugiškoms šalims – pradedant Rusija – ir sudarys sąlygas įvairioms interpretacijoms.
Ko gero, pirmą kartą Europos Parlamento istorijoje Lietuvos atveju buvo priimta rezoliucija, kuri neabejotinai pasitarnaus mums nedraugiškoms šalims – pradedant Rusija – ir sudarys sąlygas įvairioms interpretacijoms.
Tie kolegos, kurie žengė šį žingsnį galvodami, kad sprendžia vidaus problemas, iš tikrųjų padarė meškos paslaugą patys sau.
– Kaip manote, ar ši rezoliucija nepakenkė Lietuvos įvaizdžiui?
– V. S.: Man labai gaila, kad V. Andriukaitis, buvęs Europos Komisijos narys ir dabar kandidatavęs į Europos Parlamentą, kalba absoliučiomis sovietmečio kategorijomis ir nesuvokia, jog Europos Parlamentas yra lygiai toks pat Lietuvos žmonių parlamentas, kaip vokiečių, prancūzų ar italų.
Lietuvos žmonės yra lygiai tokie pat Europos institucijų šeimininkai, kaip ir bet kuri kita tauta iš 27 Europos Sąjungos valstybių. Šiuo atveju ši diskusija yra valdančiųjų veiksmų rezultatas, o jų veiksmai daro neigiamą įtaką Lietuvos įvaizdžiui.
Kaip pavyzdį galiu paminėti susisiekimo ministro Juro Taminsko vizitą Briuselyje: Susisiekimo ministerijos prašymu diskusijai dėl balionų šį klausimą įtraukėme į komiteto posėdį. Aš visuomet ginsiu Lietuvos poziciją – nesvarbu, kas būtų valdantieji. Jei tai yra Lietuvos interesas, aš visada padėsiu.
V. Andriukaitis kalba taip, tarsi socialdemokratai čia būtų ne prie ko ir būtų tik įvykių įkaitai. Tačiau priminsiu, kad jie laimėjo rinkimus. Nuo pirmos dienos apgavo Lietuvos žmones, nes jų deleguota kandidatė į premjerus iš karto atsisakė eiti ministro pirmininko pareigas, ir nuo tada prasidėjo chaotiškas Vyriausybės formavimas.
Jie yra didžiausia frakcija Seime, gavusi didžiausią žmonių pasitikėjimą, ir turi visus įrankius formuoti veiksmingiausią koaliciją. Iš tiesų, kol koalicijoje buvo demokratai, veikė saugiklis.
Priminsiu vieną epizodą: Saulių Skvernelį, Seimo pirmininką, kuris turėjo stuburą ir dėl to labai trukdė socialdemokratams, nuolat spaudusiems teikti R. Žemaitaitį Seimo vicepirmininku. S. Skvernelis to nepadarė. Tai įrodymas, kad demokratai buvo šios koalicijos stuburas.
Socialdemokratų sprendimu demokratai buvo pašalinti iš koalicijos. Tad ne demokratai, mielas Vyteni, sugriovė koaliciją – tai padarėte jūs patys.
Tačiau matėme, kad situacija darėsi vis sudėtingesnė: konfliktai kilo todėl, kad bandėme racionaliai argumentuoti kai kuriuos sprendimus, pavyzdžiui, korupcijos legalizavimą. Socialdemokratų sprendimu demokratai buvo pašalinti iš koalicijos. Tad ne demokratai, mielas Vyteni, sugriovė koaliciją – tai padarėte jūs patys.
– Ar sutinkate, kad demokratai buvo koalicijos stuburas?
– V. P. A.: Gerbiamas Virginijus paminėjo, kad buvome melagiai nuo pat pradžių. Tačiau staiga su tais „melagiais“ demokratų partija pirmoji atbėgo į koaliciją. Man kyla klausimas, kaip tai atsitiko, nes aš pats balsavau prieš tą koaliciją ir todėl turiu didesnę moralinę teisę pasakyti: principai yra aukščiau už politinius mainus ir bandymus išsisukinėti.
Minėjote S. Skvernelio veiksmus. Galiu pasakyti, kad jis su R. Žemaitaičiu buvo susitaręs. Tačiau tai tebūnie jauno Europos Parlamento politiko sąžinės klausimas.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)