Taip jis kalbėjo Bendrijai pirmadienį ketinant oficialiai atidaryti pirmąjį derybinių temų bloką – klasterį – dėl Ukrainos ir Moldovos narystės ES.
„Reikia pasidžiaugti, kad pagaliau pirmasis atidarytas klausimų blokas, vadinamasis klasteris, ir jau gali prasidėti derybos. Kaip žinia, pirmas yra atidaromas ir jis paskutinis bus uždaromas. Bet yra dar penki. Ir dėl tų dar penkių taip, yra įvairių povandeninių procesų“, – LRT prieš ES Užsienio reikalų tarybos posėdį Liuksemburge kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Mes lygtai 26 valstybės jau juos neformaliai ir atidarėme tada, kai Vengrija blokavo procesą formaliai, ir dabar lygtai neturėtų būti priežasčių jokių. Na, nebent Vengrija norėtų peržiūrėti, sakykime, tam tikras pozicijas, nes procese nedalyvavo. Visi kiti gi jau sutarėme, bet dabar panašu, kad kažkas nori atsukinėti atgal (derybas – BNS). Tai apie tai irgi su partneriais šnekėsimės“, – kalbėjo jis.
K. Budrys teigė sieksiantis, kad visi šeši derybų klasteriai būtų atverti per liepą.
„Kai kurios šalys yra dėl to skeptiškos, dėl to bandysime kalbėtis, kad nestabdykime proceso, atidarykime visus (klasterius – BNS), paleiskime pilnai derybas ir derybų metu matysime, sekasi geriau, blogiau, reformos vyksta ar ne, kiek mes esame pasiruošę žemės ūkyje, sanglaudoje ar kitose srityse. Bet mes kol neatidarėme, negalime net to proceso kontroliuoti“, – dėstė ministras.
Atvėrus visus derybinių klausimų blokus, K. Budrio nuomone, derybos dėl Ukrainos ir Moldovos narysčių gali trukti apie penkmetį.
„Tai priklauso ir nuo besiderančiųjų, tai Ukrainos ir Moldovos. Kaip jie vykdys reformas, kaip vykdys įstatymų leidybą, kiek adaptuos mūsų visą reglamentavimą, taip ir priklausys tas rezultatas“, – aiškino jis.
Kaip rašė BNS, Lietuva pasisako už tai, kad Ukraina į ES įstotų 2030 metais.
ES oficialiai pradėjo stojimo derybas su Ukraina dar 2024 metų birželį, pradėdama sudėtingą procesą, kuris paprastai trunka ne vienus metus ir apima derybas dėl visko – nuo žemės ūkio iki teisinės valstybės principų.
Tačiau tai buvo iš esmės simbolinis žingsnis, o patį procesą nuo to laiko stabdė buvęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
Tačiau po V. Orbano pralaimėjimo rinkimuose balandį naujasis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras (Pėteris Madjaras) užsiminė, kad mielai judėtų į priekį dėl Ukrainos stojimo, kai tik bus išspręsti nebaigti Budapešto ir Kyjivo klausimai.
Proveržis įvyko prieš kelias savaites, kai P. Magyaras paskelbė, kad su Ukraina pasiektas „istorinis susitarimas“ dėl jos vengrų etninės mažumos teisių – klausimo, kuris ilgą laiką kėlė įtampą kaimynų santykiuose.
(be temos)